Elbert Hubbard (JAV rašytojas) yra pasakęs, kad „Norint išvengti kritikos... Turi nieko nedaryti, nieko nesakyti ir būti niekuo“.

Nenorime būti „niekuo“, todėl darome, sprendžiame ir nevengiame kritikos, tačiau kritika turi būti konstruktyvi, t. y., kritikas turi suvokti situaciją, išmanyti teisinę aplinką, savivaldos finansų struktūrą ir procesus. Konstruktyvi kritika neatsiejama nuo alternatyvių pasiūlymų. Jei viso to nėra, kritika tampa panašesnė į banalų populizmą, kai vietoj to, kad prisidėti prie sprendimų rengimo procesų, siekiama parinkti kuo platesniam žmonių ratui galimai patiksiančius teiginius, patraukliai juos pateikti. Šitaip  tikimasi sumenkinti politinių oponentų autoritetą bei laimėti potencialių rinkėjų palaikymą ateityje. Tokiam kritikui dažniau svarbu ne pats problemos identifikavimas ir sprendimas, o savęs pademonstravimas.

Savivaldybės tarybos nario Remigijaus Osausko beveik dešimtmetį trunkanti darbo patirtis savivaldos institucijose yra neabejotinas bagažas, leidžiantis ne tik konstruktyviai kritikuoti, bet ir efektyviai prisidėti prie sprendimų rengimo procesų dar pačioje jų užuomazgoje, arba net inicijuoti alternatyvius, mažiau kritikuotinus sprendimus. Deja,  kritinio atskirų sprendimų vienašališko aptarimo spaudoje sulaukiame dažniau nei noro aiškiu ir prodyktuviu indėliu prisidėti prie sprendimų rengimo proceso.

Politikai privalo teikti informaciją gyventojams, būtent tai ketinome daryti ir mes, socialdemokratų frakcija,  iškart po sprendimo priėmimo rajono taryboje – tą ir darome. Kolega R. Osauskas savo poziciją jau išreiškė straipsnyje „Naujas mokestis jonaviečiams - 10 argumentų prieš“. Reiktų pastebėti, kad straipsnio pabaigoje politikas pripažįsta, jog teritorijų tvarkymo mokestį turėtų mokėti gyventojai bei įžvelgia šio mokesčio teigiamus aspektus, šį kartą jis siūlo tiesiog vilkinti sprendimo priėmimą ir tam pateikia visai neprofesionalius argumentus, į kuriuos pabandysiu trumpai atsakyti:

• Kodėl negalime patobulinti mokesčio skaičiavimo metodikos? – Nes nėra tokios metodikos. Teisės aktai numato, kad mokestį gyventojams už teisės aktais priskirtų ir naudojamų teritorijų tvarkymą nustato ne savivaldybės taryba, o daugiabučio namo valdytojas (bendrijos pirmininkas - bendrijoje; įgaliotas asmuo - namuose valdomuose pagal jungtinės veiklos sutartis; administratorius - administruojamuose namuose), vadovaudamasis priskirto sklypo priežiūros sutartimi, jei paslaugą namo valdytojas perka, arba pagal sudarytą darbų sąmatą, jei priežiūros ir tvarkymo darbus valdytojas atlieka pats. Siūlymas taryboje nustatyti didžiausio galimo taikyti tarifo ribą yra gyventojų apsauga nuo per didelio mokesčio ir tai galim padaryti tik dėl to, kad Jonavoje veikia vienintelis ir savivaldybės kontroliuojamas administratorius. Jei daugiabučių namų administratorių Jonavoje būtų daugiau ir tai būtų privačios įmonės, kaip yra didesniuose miestuose, jų taikomus teritorijų tvarkymo mokesčius reguliuotų tik konkurencija ir gyventojų galimybė pasirinkti kitą administratorių. UAB „Jonavos paslaugos“ negalės viršyti nustatyto tarifo nepriklausomai nuo to, ar paslaugas pirks, ar teiks patys. Duomenys apie vykdomų darbų sąmatas ar paslaugų teikimo sutartis turi būti ir, neabejoju, bus atviri gyventojams.
• Ar daugiabučių gyventojai nepermokės už teikiamą paslaugą ir ar galime nusipirkti paslaugas pigiau? Pabandykime paskaičiuoti: 4,5 euro centų už 1 kv. m. naudingo ploto. Standartinis 5 laiptinių namas turi ~4 tūkst. kv. m. naudingo ploto (Beje, rekomenduojame susipažinti su individualia savo namo informacija administratoriaus puslapyje: www.jonavospaslaugos.lt; paslaugos; daugiabučių namų administravimas). Taigi, aritmetika tokia; 4 000 kv. m. x 0,045 Eur = 180 Eur / mėn. Tai yra 42 procentai minimalaus darbo užmokesčio sąnaudų. Įskaičiavus darbo priemonių kainą ir minimalias darbo vietos administravimo išlaidas, gauname, kad, norint mokėti valytojai minimalią algą, ji kasdien turi tvarkyti trijų namų teritorijas, t. y., surinkti šiukšles, tvarkyti teritorijas prie  konteinerių, sušluoti lapus, kasti sniegą nuo takų ir šaligatvių, barstyti juos ir keletą kartų per sezoną šienauti. Realiai darbai yra paskirstomi kitaip, taip, kaip yra efektyviau, tačiau toks išvardinimas leidžia pamatyti realų minimalų darbo užmokestį gaunančio darbuotojo krūvį. Ar tikrai čia yra erdvės mažesniam mokesčiui ar ženkliai aukštesnei kokybei, nei buvo iki šiol? Tai tikrai ne tokie pinigai, kad galėtumėm reikalauti gėlių sodinimo ir ravėjimo darželiuose po langais.
• Ar galima atsisakyti paslaugos? Ar yra alternatyvų? Administracinės teisės pažeidimo kodekso 158² straipsnis už netinkamą pareigų vykdymą, įskaitant bendro naudojimo objektų priežiūrą, numato baudą administratoriaus vadovui arba atsakingam asmeniui nuo 57 iki 579 Eur. Dėl šitų dalykų galima diskutuoti: gal būtų priimtinas pareigų ir atsakomybės perdavimas konkrečiam namo atstovui sutartiniu pagrindu. Šiuo atveju, galbūt net svarstytina didesnio mokesčio galimybė, gaunant aukštesnę paslaugų namo gyventojams kokybę. Spręsti turėtų gyventojai kartu su namo administratoriumi.
• Kodėl skirtingi teritorijų nustatymo kriterijai?  Kodėl nelaukiame, kol detalieji planai apims visus namus? Kai kurie detalieji planai apima kelis namus, todėl laukti, kol detalus planas bus nustatytas kiekvienam namui, reiškia laukti dar ne vienus metus. Teritorijų nustatymas labiau reikalingas bendrijoms ir namams, kurie tvarkosi jungtinės veiklos pagrindu, tam, kad jie žinotų, kokią tiksliai teritoriją turi tvarkyti. Žvelgiant toliau į ateitį, galbūt sulauksime laikų, kai daugiabučių savininkai norės įsiteisinti namo ar namų grupės bendras teritorijas, jas apsitverti , tvarkytis  individualiai, kaip yra kai kuriose užsienio šalyse. Kol kas žemas mūsų gyventojų pajamų lygis labai apriboja galimybes ir norus asmenines lėšas investuoti į savo paties gyvenamą, bet bendrai naudojamą aplinką.
• Kodėl tarifas nustatomas buto, o ne teritorijos plotui? Todėl, kad teisės aktai numato, jog mokestis apskaičiuojamas proporcingai savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Teisės aktuose numatyta, kad patalpų savininkai gali susitarti kitaip, todėl atitinkamas mokestis namui gali būti padalintas po lygiai kiekvienam savininkui, jei taip nuspręs namo savininkų dauguma. Skirtingo tarifo nustatymas kiekvienam namui atskirai pagal priskirtos teritorijos plotą teoriškai galimas, tačiau dėl atsirasiantis menamas “mokesčio teisingumas” labai abejotinas dėl šių priežasčių: namų teritorijos labai skirtingos, pasirinkus tokį mokesčio skaičiavimą, daugiau nei pusei daugiabučių namų gyventojų turėtų būti nustatomas gerokai didesnis tarifas nei tarybo posėdyje priimtas, o tarifas mokantiems daugiausiai ir mažiausiai skirtųsi daugiau nei 10 kartų, taigi kai kurių namų gyventojams tektų mokėti keturis kartus brangiau nei nustatyta tarybos sprendimu. Juk  nepriklausomai nuo to, kokia namui priskirta teritorija daugiabučio namo detaliajame plane, namams tenkančiomis teritorijomis naudojamės bendrai: vaikai žaidžia kaimyninių namų kiemuose, tose pačiose pievelėse vedžiojame augintinius, prisėdam ant suolelių ir pan. Ar teisinga būtų naudotis tuo pačiu, o mokėti skirtingai? Na nebent visiems patiktų gyventi pagal principą: “čia mano, ten tavo į ne savo teritoriją nelendam”. Be to, sąmatų sudarymas kiekvienam namui ir atskirų apskaitų įvedimas labai padidintų administravimo faktines išlaidas ir nuo to paslauga tik brangtų.
• Kodėl investavimas į daugiabučius namus numatomas tik trims metams? Tai yra politiškai korektiškas valdančiosios koalicjos pasiūlytas sprendimas – neužkrauti ateinančioms tarybos kadencijoms neprivalomų įsipareigojimų. Įsipareigojimus taryba prisiima savo veiklos kadencijai. Teritorijų tvarkymą grąžinti „ant gyventojų pečių“, nenumatant jokio kompensacinio mechanizmo, teisės aktai leido jau gerokai anksčiau, tiesiog mums politikams tai nėra nelengvas sprendimas. O mero siūlymas “atsilaisvinusias” baugiabučių namų priežiūros lėšas (po 300 tūkst. eurų kasmet, tris metus iš eilės) skirti išskirtinai daugiabučių kiemams yra ir logiškas, ir teisingas. Pabrėžiu, jog savivaldybė nesiekia gyventojų sąskaita sutaupyti biudžeto lėšų, bet būtina kažką daryti su daugiabučių kiemų būkle, kuri blogėja sparčiau, nei sugebama ją tvarkyti. Toks aikštelių didinimas ir duobių lopymas, koks buvo iki šiol, yra nepakankamas, šiems darbams numatyti papildomų lėšų biudžete nėra galimybės. Tad, nuo šiol gyventojai patys mokės už daugiabučių kiemų tvarkymą, tačiau biudžeto lėšos, anksčiau numatytos šiam reikalui, niekur nedings – jos bus panaudotos investicijoms į daugiabučių kiemų infrastruktūrą. Tikimasi, kad gyventojai pajaus realią naudą už sąlyginai nedidelį papildomą mokestį, o kitų kadencijų tarybos nariai tęs tradiciją gyventojams grąžintą mokestį kompensuoti gerinant daugiabučių namų teritorijų gerbūvį.

Trumpa daugiabučių namų teritorijų tvarkymo mokesčio istorija. Neišsiplėsiu, nes istorija ilga, paini ir reiktų daug papildomo laiko norint ją išsamiai aprašyti.

Anksčiau visi daugiabučių gyventojai teritorijų tvarkymo mokestį mokėjo. Vyresnieji rajono gyventojai turėtų tai prisiminti. Visi teisės aktai: LR civilinis kodeksas, Bendrijų įstatymas, Administravimo nuostatai vieningai numato, kad savininkų pareiga - apmokėti jų bendro naudojimo objektų tvarkymo sąnaudas. Žemės teritorija aplink daugiabutį yra neabejotinai bendro naudojimo objektas. Vėliau kilo ir apie dešimtmetį truko teisminiai ginčai, ką laikyti įstatymų pagrindais nustatyta teritorija. Viena oponuojanti pusė buvo įsitikinusi, kad tai - tik nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, turintys visus nekilnojamojo turto objekto žymenis ir reikalingas nuosavybės, patikėjimo ar nuomos sutartis. Kažkuriuo metu atitinkamai buvo teikiami nurodymai savivaldybėms ir savivaldybės pradėjo biudžeto lėšomis tvarkyti daugiabučių namų teritorijas, taip „ant biudžeto pečių“ prisiimdamos anksčiau gyventojų mokėtą mokestį. Prieš keletą metų ginčas galutinai išsisprendė Vyriausiame administraciniame teisme. Teismas išaiškino, kad bendro naudojimo objektu, kurio tvarkymo išlaidas apmokėti privalu namo savininkams, turi būti laikoma ne tik nuosavybės teise įteisintas suformuotas žemės sklypas, bet ir kitų įstatymų (Teritorijų planavimo, Vietos savivaldos ir kt.) pagrindais namams priskirtas žemės sklypas. Po šio galutinio teismo sprendimo eilėje savivaldybių mokestis buvo grąžintas gyventojams. Jonavoje priimti sprendimą nebuvo lengva, daug svarstėm, diskutavom, ieškojom alternatyvų. Galiausiai apsisprendėm grąžinti šio mokesčio prievolę gyventojams, tačiau drauge įsipareigojant tokią pat sumą, kokia buvo skiriama biudžeto lėšomis, kasmet investuoti į daugiabučių namų kiemų infrastruktūrą ir, kontroliuoti mokesčio dydį tol, kol tokią galimybę turim, t. y. kol daugiabučius administruoja savivaldybės kontroliuojamas administratorius.

Savo pasisakymu viliuosi atsakęs į svarbiausius klausimus. Suprantu, kad politikams opozicijoje kyla daug neaiškumų net ir “lygiose vietose”, bet labai tikiuosi gyventojų supratimo ir tolimesnio palaikymo tvarkant mūsų visų miestą. Iki šiol padaryta labai daug, todėl kviečiu nesustoti. Sutvarkytoje, jaukioje aplinkoje kiekvienas galim jaustis oriai, to ir siekime.

Erlandas Andrejevas, Miesto reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas

Užs,nr.143