Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, kelių ilgaamžiškumas priklauso ne vien nuo tam skiriamų investicijų. Vis svarbiau tampa tai, kiek esamų medžiagų galima panaudoti dar kartą, kaip kontroliuojama darbų kokybė ir ar pirmieji dangos pažeidimai pastebimi pakankamai anksti.
„Šiuolaikinėje kelininkystėje turime vertinti visą kelio gyvavimo ciklą. Ilgaamžis kelias nėra tas, kurio kuo ilgiau neliečiame. Priešingai, laiku priimti sprendimai leidžia išvengti situacijos, kai nedidelė problema išauga į visos konstrukcijos remontą“, – sako Š. Frolenko.
Vien gerų medžiagų neužtenka
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktoriaus dr. Ovidijaus Šerno teigimu, nėra vienos technologijos ar medžiagos, kuri savaime užtikrintų kelio kokybę. Rezultatas priklauso nuo visos grandinės – kaip kelias suprojektuotas, kaip atlikti darbai ir kaip jis vėliau prižiūrimas.
„Galima panaudoti labai kokybiškas medžiagas, tačiau jeigu netinkamai įvertintos eismo apkrovos, grunto sąlygos, vandens nuvedimas ar kelio konstrukcija, tai gali reikšmingai sutrumpinti dangos tarnavimo laiką“, – sako O. Šernas, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjantis kelių medžiagas ir perdirbtų žaliavų panaudojimą asfalto mišiniuose.
Vienas iš Lietuvoje jau taikomų sprendimų – šaltasis kelio dangos regeneravimas, kai dalis esamos konstrukcijos panaudojama iš naujo. Remonto metu ji susmulkinama, sumaišoma su ją sustiprinančiomis medžiagomis ir grąžinama į kelio pagrindą. Taip mažėja naujų žaliavų poreikis.
Pakartotinai gali būti naudojamas ne tik senas asfaltas – Lietuvoje kelių konstrukcijose jau išbandytas po komunalinių atliekų deginimo susidarantis šlakas. Be to, VILNIUS TECH mokslininkai tyrė ir perdirbtų automobilių padangų gumos panaudojimą asfalto mišiniuose.
Pasak O. Šerno, tokiais atvejais svarbiausia ne tai, kad medžiaga jau buvo naudota, o tai, ar jos savybės tinka konkrečiam tikslui.
„Tinkamai paruošta ir ištirta antrinė žaliava gali būti visavertė inžinerinė medžiaga. Esminis klausimas yra ne tai, ar ji perdirbta, o kokios yra jos savybės ir kokią funkciją ji atliks mišinyje ar kelio konstrukcijoje“, – sako O. Šernas.
Pasak O. Šerno, atlikti tyrimai parodė, kad perdirbtų padangų guma gali pagerinti ir paties asfalto savybes. Į mišinį įmaišius iki 1,5 proc. gumos, asfaltas tapo atsparesnis provėžoms ir šalčio sukeltiems plyšiams. Tačiau galutinis rezultatas priklauso ir nuo pasirinkto gumos kiekio bei jos tipo.
„Tai dar kartą patvirtina, kad čia negalioja principas „kuo daugiau, tuo geriau“ – kiekvienas mišinys turi būti tinkamai suprojektuotas ir išbandytas“, – sako O. Šernas.
Kelią galima tikrinti dar prieš atsirandant duobėms
Naujai įrengus kelio dangą, svarbu įvertinti, ar atlikti darbai atitinka numatytus reikalavimus ir ar nėra defektų, kurie vėliau galėtų lemti spartesnį jos dėvėjimąsi. Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Š. Frolenko, Lietuvoje jau išbandomi metodai, leidžiantys dangą patikrinti išsamiau ir galimus trūkumus pastebėti anksčiau.
Praėjusiais metais magistraliniame kelyje Vilnius–Utena tam buvo išbandytas georadaras. Įprastai naujai pakloto asfalto kokybė tikrinama išgręžiant jo mėginius – kernus. Jie tiksliai parodo konkrečios vietos būklę, tačiau suteikia informaciją tik apie pasirinktus taškus. Georadaras leidžia neardant dangos patikrinti visą tiriamą ruožą ir nustatyti vietas, kuriose reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.
„Kelias pradeda senti gerokai anksčiau nei vairuotojas pamato pirmąją duobę. Jei galime matyti ne kelis atsitiktinai pasirinktus taškus, o praktiškai visą įrengtą ruožą, keičiasi pats kokybės kontrolės principas. Tikslas turi būti ne surasti jau atsiradusį defektą, o neleisti jam susiformuoti“, – sako Š. Frolenko.
Dar viena Europoje vis plačiau naudojama technologija – sumažintos temperatūros asfalto mišiniai. Jie gaminami ir klojami žemesnėje temperatūroje nei įprastas karštasis asfaltas, todėl jų gamybai reikia mažiau energijos, mažėja ir emisijos. Šiemet Lietuvoje rengiami nauji metodiniai nurodymai, kurie turėtų sudaryti sąlygas šią technologiją taikyti plačiau.
Vis dėlto, Š. Frolenko teigimu, svarbiausia sąlyga – laiku pastebėti kelio būklės pokyčius ir į juos reaguoti.
„Ilgaamžis kelias nėra tas, kurio keturiasdešimt metų neliečiame. Ilgaamžis kelias yra tas, kurio konstrukciją sugebame išsaugoti laiku atlikdami mažesnes intervencijas. Jei laukiame, kol pažeidimas pasiekia pagrindą, remontuojame jau nebe dangą, o visą kelią. Todėl didžiausia inovacija kartais yra ne nauja medžiaga, o gebėjimas tiksliai žinoti, ką, kur ir kada reikia remontuoti“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko.
