Pastaruoju metu pasaulyje sulaukiama vis didesnio susidomėjimo mažais, iki 300 MWe galios, branduoliniais reaktoriais ir jų panaudojimu energijos gamybai. Kokios kritinės technologijos naudojamos ir planuojamos Lietuvos energetikos sektoriuje?
„Šiandien dauguma išsivysčiusių šalių tiria galimybes statyti mažus reaktorius, kaip aplinkai nekenksmingą ir tvarią alternatyvą iškastinio kuro ir dujų energijos šaltiniams“, – komiteto posėdyje kalbėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Pasak jo, vyksta savotiškos kūrėjų lenktynės – kas pasiūlys techniškai pažangesnį ir ekonomiškesnį projektą. ,,Lietuvos pozicija dėl branduolinės energetikos buvo atsargi. Tačiau kalbant apie naująsias technologijas ir atsinaujinančius energijos poreikius, atominė energetika tikrai būtų kryptis , – pažymėjo komiteto pirmininkas.
Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys neatmetė galimybės naudoti „pažangias branduolines“ technologijas Lietuvos energetikos sistemoje, kadangi vis tiek turės būti užtikrinama tam tikra bazinė energijos gamyba, kurios mūsų valstybei reikia apie 15 ir 20 proc. Atominės elektrinės veiklos lankstumas leistų dinamiškai reaguoti į sezoninius paklausos pokyčius arba valandinius rinkos kainų pokyčius, – sakė V. Poderys.
„Nelogiška ir nemoksliška nerimauti dėl klimato kaitos ir tuo pat metu atsisakyti tokio švaraus, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio šaltinio kaip branduolinė energija“, – atkreipė dėmesį Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laurynas Juodis.
Europos Sąjunga įtraukė branduolinę energiją į savo tvarių investicijų sąrašą, į vadinamąją žaliąją taksonomiją, todėl branduolinė energija tampa patrauklesne perspektyva. Skaitmeninė visuomenė jau yra kitokia, keičiasi technologiniai ir saugumo reikalavimai, tai verčia tikėtis, kad bent jau prie diskusijos dėl atominės elektrinės tikrai galime grįžti, – pabrėžė Seimo Ateities komiteto posėdyje dalyvavę Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.
Ateities komiteto posėdyje dalyvavo ir kalbėjo: Energetikos ministerijos Inovacijų grupės vadovas Žilvinas Danys; UAB „Energy cells“ generalinis direktorius Rimvydas Štilinis; Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis; UAB „Contrarian Ventures“ vadovaujantysis partneris Rokas Pečiulaitis; Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Baturo; Vandenilio energetikos asociacijos direktorius Šarūnas Varnagiris; Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis; Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjas Edvinas Grikšas ir Pramonė 4.0 politikos skyriaus patarėjas Kęstutis Sabaliauskas; Ministro Pirmininko patarėjas susisiekimo, aplinkos apsaugos, energetikos klausimais Dalius Krinickas.
Seimo Ateities komitetas, suburdamas į mokslininkų, verslo, politikų ir visuomenės sprendimus, tikisi, kad išgyvenama energetikos krizė paskatins greitesnį perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos ateities. Ir, jei Lietuva nori plėtoti švaraus vandenilio ekonomiką, būtina svarstyti žaliojo vandenilio gamybos iš branduolinės energijos, kaip išskiriančios mažai anglies dioksido į aplinką, kurią galima naudoti dideliu mastu ir kuri veikia su dideliu pajėgumo koeficientu, galimybę.
Seimo Ateities komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Seimo Ateities komiteto inf.
