Vasarą lepinantis karštis ir atostogų nuotaika jau spėjo užmarštin palydėti neseniai praūžusių Europos parlamento ir Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų aistras. Regis, viskas susidėliojo į savo vietas – naujieji europarlamentarai ir perrinktoji prezidentė pradėjo naujos kadencijos darbus, tad gyvenimas, atrodytų, grįžta į kasdienybės vėžes. Tačiau toks “štilis” – paviršinis. Iš tiesų vos po gero pusmečio pilietinė pareiga tautiečius kvies jau į kitus – savivaldos – rinkimus, kuriems jau dabar pamažu pradedama ruoštis.

Jonavos rajonui būsimi rinkimai  ypatingi ne tik dėl to, kad pirmą kartą tiesiogiai bus renkamas rajono vadovas- meras, bet ir dėl to, jog po jų savivaldybės tarybos posėdžių salėje sprendimus priims nebe 27, o 25 tarybos narių komanda. „Gali būti, jog ne tik šios naujovės lauks jonaviečių būsimuose rinkimuose“, - sako dabartinis ir jauniausias Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Erlandas Andrejevas, “liepos viduryje Seime socialdemokratų atstovo J. Požėlos iniciatyva užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama sumažinti rinkimuose į Savivaldybių tarybas kandidatams keliamą amžiaus apribojimą. Pagal šiuo metu esantį teisinį reguliavimą Savivaldybių tarybų nariais tapti gali tik asmenys, sulaukę 20 metų. Siūloma suvienodinti aktyvią bei pasyvią rinkimų teises ir kandidatuoti leisti nuo 18 metų“.

-Jau po gero pusmečio pirmą kartą tiesiogiai rinksime rajono merą. Kokią įtaką tokie rinkimai turės rajono politinei erdvei? Kas pasikeis?

-Pirmiausia noriu pabrėžti, kad socialdemokratai  šiuo klausimu turi labai aiškią nuomonę. Būtent mūsų partija ėmėsi iniciatyvos, kad Lietuvoje pagaliau būtų atsižvelgta į daugumos norą rinkti merus per tiesioginius rinkimus. Manau, šis pokytis – tai neabejotina demokratijos plėtra, šitokiu būdu bus įmanoma maksimaliai išvengti  „užkulisinių“ partijų susitarimų dėl mero posto.

Pavasarį visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad  daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (76 proc.) mano, kad šalyje turėtų būti įteisinta galimybė miestų ir rajonų savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Tokiai idėjai nepritaria vos 8 proc. piliečių.

Savivaldybių tarybų nariai, kaip ir dabar, bus renkami daugiamandatėje apygardoje, o meras – vienmandatėje. Atėjęs balsuoti savivaldybės gyventojas gaus du balsavimo biuletenius. Viename, kaip ir anksčiau, rinkėjas turės pažymėti partijos ar koalicijos sąrašo numerį ir iš jo išrinkti iki 5 asmenų, kuriems atiduoda pirmumo balsus. Šitaip bus išrenkami savivaldybės tarybos nariai. Kitu biuleteniu, kuriame bus įrašytos kandidatų pavardės, rinkėjas balsuos už savo pasirinktą kandidatą į merus. Tiesiogiai išrinktas meras bus savivaldybės vadovas ir savivaldybės tarybos pirmininkas. Pagrindinė jo funkcija, kaip ir dabar, išliks vadovavimas tarybos darbui.

Nors žiniasklaidoje tiesioginių mero rinkimų priešininkai bando piršti mintį, esą tiesiogiai išrinkto mero galios sumažės, tačiau iš tiesų, jei remsimės įstatymo pataisomis, tiesiogiai rinktam merui bus suteikta daugiau teisių nei dabar. Merų kompetencijai bus perduota dalis šiuo metu tarybos atliekamų funkcijų: skirti į pareigas ir atleisti iš savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (išskyrus mokymo įstaigas) vadovus, priimti sprendimus dėl žemės paskirties keitimo, skelbti gyventojų apklausas, skirstyti savivaldybę į seniūnaitijas.

Ar dėl tiesioginių mero rinkimų įvyks didelių pokyčių rajono politiniame žemėlapyje? Manau, ne. Dabartinį rajono vadovą Mindaugą Sinkevičių jonaviečiai gerbia ir jaučia dideles simpatijas. Būtent jis praėjusiuose savivaldos rinkimuose gavo daugiausia rinkėjų pirmumo balsų. Manau, žmonės vertina jo darbą, sprendimus, mato, kaip pasikeitė Jonavos miesto veidas. Bet kuriuo atveju, apie pokyčius siūlau kalbėti jau po to, kai rajono vadovas bus išrinktas tiesiogiai. Šiandien galime piešti įvairių scenarijų, bet laikas viską parodys.

-Naujoje savivaldybės taryboje dirbs 2 nariais mažiau. Ar mažesnis tarybos narių skaičius darys įtaką pačiam tarybos darbui?

-Vietoje 27 tarybos narių rinksime 25 todėl, jog sumažėjo rajono gyventojų skaičius. Demografinė statistika nėra džiuginanti, tačiau tokia, deja, yra visos mūsų šalies tendencija. Viena vertus, mažesnis tarybos narių skaičius kai kurioms partijoms gali tapti gyvybiškai reikšmingas, ypač toms, kurios ir taip turi vieną – du narius taryboje. Jų galimybės dirbti toliau mažėja. Antra vertus, savivaldos darbas ir jos rezultatas yra ne kiekybės, o kokybės dalykas. Jonaviečiams dėl to galbūt bus net geriau – politinės jėgos bus priverstos kaip įmanoma labiau įtikinti rinkėją, kad yra vertos spręsti rajono reikalus taryboje, bent jau likusį kadencijos laiką dirbs atsakingiau ir efektyviau. Tiems, kas aktyviai ir produktyviai dirbo šią kadenciją, kieno darbas matomas ir apčiuopiamas, nerimauti neturėtų, visi kiti turi dar 6-7 mėnesius jonaviečiams įrodyti, kad dirba mūsų visų gerovei. Bet jei jau neįrodei to per ketverius metus, kažin ar tas pusmetis kažką pakeis...

-Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma leisti į savivaldybių tarybas kandidatuoti asmenims, sulaukusiems 18 metų. Ar tokio amžiaus žmogus pajėgus spręsti rajono reikalus? Sutikite – gyvenimo patirties tokie jaunuoliai turi tikrai nedaug....

-Aš pats daug metų buvau ir iki šiol esu įvairių jaunimo organizacijų narys, pirmininkauju Jonavos rajono jaunimo reikalų tarybai. Jaunimo veikloje sutikau ir pažinau įvairių žmonių, tad drąsiai galiu pasakyti – aštuoniolikmetis aštuoniolikmečiui nelygu. Vienas tokio amžiaus vidinės brandos, erudicijos turi  daugiau nei keturiasdešimtmetis, kitam būnant aštuoniolikos – dar vėjai galvoj. Esu už tai, kad jaunų žmonių taryboje reikia. Žinoma, galutinį žodį tars rinkėjas. O koks tas žodis bus – laukti liko ne tiek jau daug ir sužinosime.