Užimtumo tarnyba kiekvieną mėnesį ir kas ketvirtį vykdo darbo rinkos stebėseną, kasmet prognozuoja galimus darbo rinkos pakitimus. Surinkta informacija leidžia įvertinti ir tai, kokių darbuotojų reikia darbo rinkoje? 

Paklausiausios profesijos 

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. I pusmetį darbdaviai įregistravo 12,8 proc. (14,2 tūkst.) mažiau laisvų darbo vietų nei 2019 m. I pusmetį. Pagal kvalifikaciją mažiau laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams. Daugiausiai laisvų darbo vietų pagal profesijų grupes registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, parduotuvių pardavėjams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, miškų ūkio darbuotojams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, statybininkams, dažytojams, dailidėms ir staliams.

Šių metų I pusmetį augo sunkiasvorių sunkvežimių, krovinių transporto priemonių, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų ir miškų ūkio darbuotojų paklausa, palyginti su 2019 m. I pusmečiu. Registruotų darbo vietų skaičius labiausiai mažėjo biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, krovikams, parduotuvių pardavėjams ir virėjams. Daugiausia (59,4 proc.) įregistruotų laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje. Daugiau nei penktadalis (20,8 proc.) – pramonėje. Palyginti su 2019 m. I pusmečiu, paklausos struktūroje mažėjo paslaugų (2,2 proc. punkto) ir pramonės (0,7 proc. punkto) dalis. Augimas fiksuotas statybų (1,7 proc. punkto) ir žemės ūkio sektoriuose (1,3 proc. punkto).

Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. I pusmetį darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas. Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūla šių metų I ketvirtį buvo daugiau kaip 16 proc. mažesnė už paklausą, tuo tarpu norinčių dirbti nekvalifikuotą darbą – 16 proc. daugiau negu tokios darbo jėgos poreikis.

Didžiausias pasiūlos ir paklausos neatitikimas dėl darbuotojų pertekliaus fiksuotas parduotuvių pardavėjų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, kirpėjų, kosmetikų profesijų grupėje. Šalyje kai kurioms profesijoms laisvų darbo vietų registruota daugiau nei darbo ieškančių asmenų, turinčių darbdaviui reikiamą kvalifikaciją / kompetencijas ir galinčių tokį darbą dirbti. Tarp tokių profesijų 2020 m. I pusmetį buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojai, kitur nepriskirti statybininkai montuotojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.

Darbuotojai atvyksta ir iš trečiųjų šalių

Anot Užimtumo tarnybos, trūkstant darbo jėgos, darbdaviai laisvas darbo vietas užpildo pasitelkdami darbuotojus iš trečiųjų šalių. Jei jų profesija yra įtraukta į patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą, nereikia gauti Užimtumo tarnybos leidimo dirbti. 2020 m. I pusmetį į Lietuvą, gavę leidimus dirbti iš Užimtumo tarnybos, atvyko beveik 3 tūkst. (2985) darbuotojų, daugiau nei pusė – iš Ukrainos.

Didelė dalis užsieniečių atvyko iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Uzbekistano, Kinijos ir Indijos. Daugiausiai leidimų dirbti išduota virėjams, betonuotojams, elektrikams, elektromonteriams, kvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams, pakavimo įrangos operatoriams, izoliuotojams, staliams, miško sodintojams, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams, grožio salono darbuotojams, logistikos specialistams. Vertinant pasiūlos ir paklausos suderinamumą šalyje bei atskirose apskrityse, į analizę įtraukiamos tik tos profesijos, kurioms per 2020 m. I pusmetį laisvų darbo vietų buvo registruota bent 1 proc. nuo visų registruotų šalyje ir atskirose apskrityse.

Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad taip pat į analizę įtrauktos tik tos profesijos, kurioms registruotų laisvų darbo vietų skaičius viršijo darbo ieškančių asmenų skaičių. Išnagrinėjus pasiūlos ir paklausos santykio skirtumus stebima, kad 2020 m. I pusmetį šalyje didžiausias paklausos ir pasiūlos nesuderinamumas fiksuotas mėsininkams ir žuvų darinėtojams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams bei miškų ūkio darbuotojams.

Nagrinėjant pasiūlos ir paklausos suderinamumą pagal šalies apskritis (žr. 1 priedą) stebima, kad profesijų, kurių darbuotojų trūksta, pasiskirstymas pagal apskritis yra netolygus. Tai lemia kiekvienoje apskrityje esantis skirtingas veikiančių ūkio subjektų skaičius, geografinė padėtis ir dažniausiai plėtojama ekonominė veikla.

Parengta pagal Užimtumo tarnybos duomenis. Visą 2020-ųjų darbo rinkos tendencijų analizę rasite čia.

Taip pat skaitykite: