Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai, skelbiantys darbo skelbimus, privalo nurodyti siūlomą užmokestį. Tačiau jis, panašu,gali prasilenkti su realybe - portalo jonavoszinios.lt redakciją pasiekė skaitytojo Edvino pasakojimas apie jam klausimų sukėlusį darbo pokalbį.
,,Pamačiau darbo skelbimą. Jame buvo siūloma 1500 eurų alga. Ji sudomino mane ir nusprendžiau susitarti dėl darbo pokalbio. Darbo pokalbyje man jau buvo kalbama apie visiškai kitokį atlygį - 1000 eurų. Kai pasakiau, kad skelbime buvo nurodyta kita alga, darbdavys atsakė, jog nesvarbu,kas ten buvo parašyta. Ar darbdaviai gali taip elgtis?",- teiravosi jonavietis.
Kaip paaiškino Valstybinė darbo inspekcija (VDI), DK 25 straipsnio 6 dalyje numatyta pareiga, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Akcentuotina, kad atsakomybė už Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalies pažeidimą numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje. Toks pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 Eur.
Tačiau tai, kad darbo skelbime nurodomas darbdavio siūlomas užmokestis nepaneigia galimybės šalims tartis dėl darbo užmokesčio dydžio. Darbo užmokestis sudarant darbo sutartį privalo būti įtvirtinamas darbo sutartyje (DK 34 straipsnio 3 dalis).
,,Kai darbdavys pažeidžia darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, nesilaiko darbo teisės normose nurodytų darbo ir poilsio reikalavimų, darbus organizuoja nesaugiai, apgaulingai vykdo darbo laiko apskaitą, psichologinio smurto atveju ar kt., gali būti kreipiamasi su rašytiniu skundu (prašymu) į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Kitu atveju kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio (darbo ginčui), pirmiausia jis turi būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje. Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo",- paaiškino VDI.
Asociatyvi pixabay.com nuotr.
