2015 m. liepos 10 ir 17 dienomis Jonavos rajone registruoti pirmieji vietiniai tymų atvejai - susirgo dvi 39 m. ir 52 m. amžiaus moterys, iš jų vienai tymų diagnozė pagrįsta klinikiniais ir laboratoriniais kriterijais. Abiejų moterų tymų imuniteto būklė nežinoma, t. y. jos negalėjo patvirtinti, kad buvo skiepytos nuo tymų ir ar jais sirgo vaikystėje. E pidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad atvejai tarpusavyje epidemiologiškai, vietos ir laiko atžvilgiu nesusiję.
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti lašiniu būdu per orą. Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu, sloga, kosuliu, vėliau – akies junginės uždegimu, atsiranda Kopliko dėmės (balti „grūdeliai“ ant skruosto gleivinės). Ligai būdingas bėrimas paprastai pasireiškiantis 3–7 ligos dieną, prasidedantis veido srityje, už ausų, vėliau išplintantis į kitas kūno vietas. Bėrimo elementų neniežti ir jis išlieka 4–7 dienas.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Ligonis yra užkrečiamas 4–5 dienos iki bėrimo pradžios ir 4 dienos po jo atsiradimo. Tymais užsikrečiama ne tik lašiniu būdu per orą, bet ir per kvėpavimų takų išskyromis suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Tymams imlūs ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais – suserga.
Kodėl tymais serga suaugusieji?
Dažniausiai tymais serga tų amžiaus grupių asmenys, kurie nebuvo skiepyti, nepilnai skiepyti (viena tymų vakcinos doze) ir nesirgę.
Suaugusiųjų sergamumui tymais įtakos gali turėti ir tai, kad ne visi buvo paskiepyti dvejomis tymų vakcinos dozėmis, garantuojančiomis patikimą ir ilgalaikį imunitetą. Be to, viena iš prielaidų, kad ne visiems paskiepytiesiems dviem dozėmis, susidarė pakankamas imunitetas, nes buvo skiepyti ne Europos Sąjungai gaminta tymų vakcina, kurios imunogeniškumas galėjo būti žemesnis nei šiuo metu naudojamos kombinuotos vakcinos.
Efektyviai tymų profilaktikai – dvi vakcinos dozės
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad norint išvengti tymų būtina paskiepyti ne mažiau 95-97 proc. tymams imlių asmenų. Tymai buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių iki pradedant visuotinį skiepijimą tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina du kartus: 15-16,5 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Tokia imunoprofilaktikos strategija garantuoja ilgalaikę apsaugą nuo tymų visiems paskiepytiesiems.
Pakankamas kolektyvinis imunitetas – būdas valdyti tymus
Siekiant išvengti tymų viruso perdavimo ir šios ligos išplitimo, būtina nuolat palaikyti kolektyvinį imunitetą, skiepijant tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Norint apsaugoti nuo tymų vaikus, kurie liko neskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris galės įvertinti tokių vaikų skiepijimo būklę ir jiems sudaryti individualias skiepijimo schemas.
Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Kuliešienė primena, kad šiuo metu visi nesirgę, neskiepyti ir/ar nepilnai paskiepyti bei nežinantys savo skiepijimo nuo tymų būklės suaugusieji, taip pat turi galimybę pasiskiepyti nemokamai, t.y. valstybės biudžeto lėšomis, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus inf.
pixabay.com nuotr.
