Atitinkamus pakeitimus teikiantis E. Sabutis pabrėžia, kad dirbantys žmonės iki šiol neturi ar turi labai ribotas galimybes keisti darbo laiką tam, kad būtų galima pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais. Jo nuomone, dabar veikianti sistema dirbantiems žmonėms neleidžia lanksčiau derinti įsipareigojimus darbui ir šeimos nariams, ypač vyresniems tėvams. Parlamentaro teigimu, turime suprasti, kad senoliams reikia skirti ir laiko, ir bendravimo, o dirbančiajam tai padaryti šiandien yra ganėtinai sunku. Net senolių nuvežimas į gydymo įstaigas, maisto prekių ar vaistų nupirkimas, reikalingiausių popierių sutvarkymas, E. Sabučio nuomone, tampa itin sudėtingu reikalu, ir tai nėra normalu.

„Žmogus, kuris turi slaugyti senyvo amžiaus tėvus, yra priverstas panaudoti nemokamas atostogas, pasirinkti individualų darbo laiko režimą ar tartis su darbdaviu, kad būtų suskaidytos darbo valandos. Matome, kad Darbo kodeksas iki galo neužtikrina laisvesnio laiko darbuotojui. Norint turėti išeiginę tam, kad galėtum pasirūpinti senyvo amžiaus šeimos nariais, žmogui tenka dirbti viršvalandžius ar dirbti pagal besikeičiančius darbo grafikus, o tai daro neigiamą poveikį ne tik tokio darbuotojo pajamoms, bet ir psichologinei savijautai“, – sako parlamentaras.

E. Sabučio nuomone, vis garsiau turi būti kalbama, kad artimuosius slaugantys žmonės neretai susiduria su streso, depresijos ir nerimo simptomais, todėl itin svarbu, kad įstatymiškai būtų sudaromos kuo geresnes sąlygos šiems gyventojams. Pasak jo, šiuo projektu siekiama nusiųsti aiškią žinią, kad valstybė supranta, su kokiomis problemomis žmonės susiduria, ir jiems yra pasiryžusi padėti.

Seimo narys atkreipia dėmesį ir į demografines problemas, su kuriomis gyvena ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga (ES). „Visuomenė sparčiai sensta, o artimuosius slaugančiųjų gyventojų skaičiaus auga nuolat. Problema su kiekvienais metais tik gilės, todėl būtina reaguoti į šiuos pokyčius ir plėsti teisinį reguliavimą. Senstančių tėvų priežiūra turėtų pagaliau tapti ypatingos svarbos klausimu“, – teigia E. Sabutis.

Jo teigimu, diskusijos dėl platesnių sąlygų slaugantiems tėvus yra ne naujiena, prieš porą metų Lietuvoje apie tai buvo kalbama gana garsiai, tačiau sulaukus tiek darbdavių, tiek kitų verslo atstovų pasipriešinimo – diskusijos nutilo.

„Tuo tarpu ES brėžia aiškias kryptis, kuriomis valstybės turės judėti. Matydama tai, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra daugeliui darbuotojų, kurie turi priežiūros pareigų, tebėra didelis iššūkis, 2019 m. galutinai priėmė direktyvą, kuria numatoma, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į papildomas prižiūrinčiojo asmens atostogas. Lietuva turės įteisinti įstatymais šios direktyvos dalį, o teikiamas projektas ir atitinka minėto dokumento nuostatas“, – pabrėžia Seimo narys.

Darbo kodekso pataisos numato, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, būtų suteikiama darbuotojams, turintiems tėvus, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, taip pat turintiems tėvus, kuriems 75 metai ir daugiau.

Parengta pagal lrs.lt 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: