Artėjanti Seimo pavasario sesija nusimato itin darbinga ir intensyvi. Šalyje vis dar tvyrant nežinomybei ir neapibrėžtumui dėl karantino, parlamento politinė darbotvarkė bus užpildyta įstatymų projektais, susijusiais su COVID-19 suvaldymo planu, taip pat nuo pandemijos nukentėjusių gyventojų ir verslų subsidijavimo bei lėšų skirstymo klausimu. Šiuo metu tarp svarbiausių priemonių, vietą privalėtų atrasti ir pataisos, numatančios labiausiai pažeidžiamų žmonių socialinę apsaugą. Pavasario sesijoje tarp teikiamų įstatymo projektų, numatyta svarstyti Seimo nario Eugenijaus Sabučio registruotus teisės aktus, leisiančius mažinti kainas būtiniausiems maisto produktams, nes COVID-19 pandemija sąlygoja didėjantį nedarbą, o taip pat ir mažėjančias socialiai pažeidžiamų asmenų pajamas. Primename, kad Sausio viduryje parlamentaro E. Sabučio iniciatyva Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nustatyti lengvatinį 9 proc. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams. 

Apie užregistruoto įstatymo projekto tikslą, jo įgyvendinimą ir laukiamus rezultatus kalbamės su Jonavos rajone išrinktu Seimo nariu E. Sabučiu. 

- Kodėl pateikėte tokius teisės aktų pakeitimus?

- Užklupusi pandemija kelia iššūkius visiems – tiek verslui, tiek valstybei, tiek paprastiems žmonėms. Dažnai girdime naujienas apie naujas mokestines lengvatas ir išimtis verslui. Šioje Vyriausybėje net pasigirsta siūlymų mažinti mokesčius turtingiems ir didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau visame šiame kontekste užmirštami labiausiai pažeidžiami asmenys. Dėl pandemijos kasdien keliamų finansinių sunkumų, mažas pajamas gaunantys ir Užimtumo tarnybos duris praveriantys Lietuvos gyventojai dabartinėje situacijoje atrodo pamiršti, todėl siūlymas sumažinti būtiniausių maisto produktų kainas bent iš dalies padės išspręsti šių gyventojų finansines problemas. Jokiu būdu nesakau, kad valdžios sprendimai, taikantys išimtis verslo atstovams, šiuo sunkiu momentu yra nereikalingi, tačiau piliečių, kurie iki dabartinės krizės gyveno „nuo algos iki algos“, o dabar iš viso prarado darbus ar savo veiklą vykdžiusių savarankiškai, kurių mėnesinės pajamos šiuo metu nesiekia ir 260 eur., ignoruoti negalima. Dabartinėje situacijoje, Seimas galėtų dėti žingsnį ir sumažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams, todėl labai tikiuosi, kad mano iniciatyvą palaikys kolegos Seimo nariai. Be to, tokia lengvata buvo numatyta ir Lietuvos Socialdemokratų partijos programoje, su kuria ėjome į Seimo rinkimus. Laikomės įsipareigojimų prieš rinkėją, todėl toks siūlymas mažinti PVM yra natūralus ir suprantamas, ypač turint omenyje, kad pajamų atotrūkis Lietuvoje vis dar yra milžiniškas. 

- Kokių rezultatų laukiama sumažinus PVM?

- Koronaviruso krizės akivaizdoje, matome, kad ekonominė situacija komplikuoja mažas pajamas gaunančių šeimų finansinę padėtį ir toliau didina socialinę atskirtį, kuri Lietuvoje ir taip viena didžiausių ES. Reikia atkreipti dėmesį, kad ekonomikos augimo rezultatais pirmiausia mėgaujasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Būtent ši visuomenės grupė ir lemia didėjantį prekių bei paslaugų brangimą. Tuo tarpu tie, kurių pajamos auga lėčiau arba visiškai neauga, yra priversti mokėti tokią pačią kainą už prekes ir paslaugas, kaip ir pasiturintys gyventojai. Viena iš priemonių užtikrinti mažesnes maisto produktų kainas žmonėms – mažesni pridėtinės vertės mokesčio tarifai. Tą ne kartą yra akcentavusi ir Europos Taryba, kuri savo Direktyvoje pabrėžia, kad Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, gali taikyti vieną arba du lengvatinius PVM tarifus pasirinktinai. Atsižvelgiant į visa tai, siūlau būtiniausiems maisto produktams nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Skaičiuojama, kad tokiu atveju šių maisto produktų kainos turėtų sumažėti apie 10 proc. Šioje vietoje, labai norėčiau pabrėžti žodžius „būtiniausiems maisto produktams“. Suprantu, kad naujoji Vyriausybė nebūtų linkusi PVM lengvatą taikyti visiems be išimties maisto produktams, todėl buvo pasirinktas kompromisinis variantas – siūlyti, mano manymu, visas puses tenkinančias teisės aktų pataisas, išskiriant pagrindinį prekių krepšelį, todėl įstatymo projektu įtvirtinama nuostata, kad Vyriausybė ar jos paskirta institucija, atsižvelgdama į dabartines ir besikeičiančias sąlygas, galės nustatyti būtiniausių prekių krepšelį. Tai galėtų būti populiariausi maisto produktai – duona, kvietiniai miltai, įvairios daržovės ir vaisiai, aliejus, šviežia mėsa, kiaušiniai bei gaminiai iš pieno, kurie turi tapti labiau prieinami ir labiau įperkami mažesnes pajamas gaunančioms Lietuvos šeimoms. 

- Kokie galėtų būti kontrolės būdai, kad prekybininkai tuo nepiktnaudžiautų?

- Tai vienas svarbiausių klausimų, taikant lengvatinį PVM tarifą. Nes galutinį tokios mokestinės lengvatos efektą turi pajusti ne kas kitas, o vartotojas. Puikiai suprantu, kad panašūs įstatyminiai pasiūlymai buvo ne kartą teikti ir sulaukia didžiulio pasipriešinimo, bet dabartiniai iššūkiai, su kuriais susiduria visuomenė, reikalauja teisingų žingsnių ir sprendimų. Kai kurie analitikai linkę teigti, kad Lietuvoje PVM lengvatų taikymas dažniausiai galutinio vartotojo nepasiekdavo, nes pakeliui jį nusigriebdavo ar tai gamybinė, ar prekybinė grandis. Kainų nesumažėjimas pritaikius PVM lengvatą nebūtinai reikštų, kad prekybininkai yra nesąžiningi, o tai, kad šalyje rinka veikia neteisingai – tokiu atveju kiltų pagrįstų įtarimų, kad yra karteliniai susitarimai arba netinkamai veikia atsakingos institucijos, užtikrinančios rinkos kontrolę. Nors įrankių tokios institucijos tikrai turi.  Kaip vieną iš būdų, siekiant kiek galima labiau užtikrinti, kad maisto produktų kainos tikrai sumažėtų, matyčiau siūlymą Vyriausybei su Lietuvos verslo asociacijomis ir prekybininkais pasirašyti Geros verslo praktikos ir valios susitarimą. Pasirašę šį dokumentą, prekybininkai turėtų savanoriškai įsipareigoti užtikrinti, kad kainos tikrai sumažės tais pačiais 10 proc. ir be objektyvių veiksnių nedidės. Toks susitarimas reikštų pasitikėjimą tarp valdžios ir verslo, taip pat sumažintų kartais nereikalingų biurokratinių procedūrų kiekį. Papildomai,  galime diskutuoti ir apie kitas priemones, pavyzdžiui, vykdyti griežtą kainų stebėseną prieš ir po PVM lengvatos įsigaliojimo. Manau ir tikiuosi, kad tokių perteklinių žingsnių nereikės, o bus vadovaujamasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais. 

- Ar valstybės biudžetas praras planuojamas įplaukas dėl lengvatinio PVM? Galbūt tikimasi, kad bus surenkama daugiau lėšų?

- Esu įsitikinęs, kad ši priemonė turėtų pasiteisinti, nes nuostolis biudžetui nebus toks didelis, koks, politinių oponentų teigimu, gali būti. Pirmiausia, reikėtų kalbėti, ar toks pakeitimas bus naudingas gyventojams, ar maisto produktų krepšelis tikrai bus pigesnis. Manau, kad PVM tarifo maisto produktams sumažinimas paskatintų maisto produktų vartojimą, galimai sumažės ir šešėlinės ekonomikos dalis, ir iš kaimyninių valstybių įvežamų produktų kiekiai. Tokiu būdu galėsime kompensuoti valstybės biudžeto pajamų netektis dėl siūlomos PVM lengvatos. Reikia pažymėti, kad kaip viena priežasčių, kodėl Lenkijoje maisto produktai yra pigesni, įvardijama kaimynų taikoma pridėtinės vertės mokesčio lengvata. Lenkijoje maistui taikomas lengvatinis 5 arba 8 proc. PVM tarifas. Latvijoje nuo 2018-ųjų taip pat buvo pradėtas taikyti 5 proc. lengvatinis tarifas kai kuriems maisto produktams. Neabejoju, kad įstatymas leistų sumažinti Lietuvos gyventojų, vykstančių apsipirkti į Lenkiją, srautus. Pavyzdžiui, statistikos duomenimis, Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleidžia daugiau kaip 330 mln. eurų. kasmet. Galutinių skaičių, kokie galėtų būti valstybės biudžeto netekimai, nėra pateikta, nors 2019 metų pradžioje, Finansų ministerija buvo atkreipusi dėmesį, kad  nustatant lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, biudžeto netekimai sudarytų tik apie 127 mln. eurų. O tai yra žymiai mažesnė suma, negu mūsų piliečiai išleidžia kaimyninėje valstybėje.  Todėl teigti, kad dėl PVM lengvatos bus didžiuliai biudžeto praradimai yra mažų mažiausiai neracionalu.  Taip pat nereikėtų užmiršti ir gerųjų pavyzdžių, apie kuriuos kalbėjo ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Atsiminkime Rumunijos atvejį. Šioje Pietų Europos valstybėje 2015-ųjų pradžioje PVM tarifas nuo 24 iki 9 proc. buvo sumažintas mėsos, duonos ir kitiems maisto produktams. Po metų, rinkos stebėsenos rezultatai nudžiugino – kainos sumažėjo 10 proc., o apyvarta padidėjo 12-15 proc. Tokia priemonė minimoje valstybėje pasiteisino, nes nuostolis biudžetui nebuvo toks didelis, taip pat sumažėjo ir šešėlis, ir gerėjo kiti ekonominiai rodikliai. 

- Svarbu, kad atkreipėte dėmesį į lietuviškus ekologiškus maisto produktus – kodėl matote būtinybę ir jiems sumažinti PVM?

- Mano iniciatyva registruotame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekte numatoma ne tik nustatyti lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, pataisos papildomai numato PVM lengvatą taikyti ir ekologiškiems bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams. Šis pakeitimas itin svarbus, nes paskatintų atsakingą ir aplinkai draugišką sveikų, chemiškai neapdorotų, tvarių, didesnės maistinės vertės produktų vartojimą. Suteikdami lengvatinį 9 proc. PVM tarifą ekologiškiems maisto produktams, paskatintume ir Lietuvos smulkiuosius gamintojus bei augintojus, padidintume konkurencingumą importuotai produkcijai. Šis pasiūlymas svarbus ir tuo, kad liečia daugelį gyvenimo sričių – nuo tvaraus ūkininkavimo ir ekologiškos produkcijos gaminimo iki sveikesnės ir aplinkai draugiškos gyvensenos. Skatinant ekologiškų ir lietuviškų maisto produktų asortimento plėtimą ir palaikant ekologišką žemės ūkį, galime tikėtis, kad tokiu būdu paskatintume kaime kurtis naujas darbo vietas, išsaugoti regionų kultūrinį tapatumą, plėtoti kulinarinį bei tautinį paveldą ir įvairinti vietos gyventojų veiklas. Taip pat reikia pabrėžti, kad intensyvesnė sveikesnio maisto gamyba ir jos prieinamesnis vartojimas prisidės prie gyventojų sveikatos būklės gerinimo. Pripažinkime, kad žmonės vis dar valgo stipriai perdirbto, riebalų ir paprastųjų angliavandenių prisodrinto maisto, nes negali sau leisti nusipirkti kokybiškesnio, sveikesnio ir ekologiško maisto. Todėl sumažinus PVM iki 9 proc., gyventojai, mano manymu, vis drąsiau galės prieiti prie maisto prekių parduotuvių lentynose išdėliotų ekologiškų produktų. 

- Kodėl tikitės, kad šį įstatymo projektą palaikys Seimo valdančioji dauguma?

- Įdomu tai, kad panašų pasiūlymą praėjusioje Seimo kadencijoje teikė dabartiniai valdantieji – absoliučią daugumą Seime ir Vyriausybėje turintys Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Bus labai įdomu stebėti, kaip politikai, atstovaujantys šią partiją, Seime balsuos dėl naujai siūlomų teisės aktų pakeitimų, piginančių maisto produktų kainas. Praėjusią kadenciją jie buvo opozicijoje, šiuo metu – turi daugumą parlamente ir Ministrų kabinete. Tikiuosi, kad jų nuomonė nuo praėjusios Seimo kadencijos nepasikeitė, todėl dedu viltis, kad įstatymo projektą palaikys. 

Dž. Barysaitės nuotrauka 

Taip pat skaitykite: