Vyriausybei nusprendus kitų metų valstybės biudžete nedidinti finansavimo Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP), Seimo narys Eugenijus Sabutis kritikuoja tokį valdančiųjų sprendimą ir siūlo numatyti, kad 80 procentų surenkamų pajamų iš degalų akcizo būtų skiriami apleistam Lietuvos kelių tinklui tvarkyti.

Parlamentaras taip pat siūlo visas surenkamas automobilių taršos mokesčio lėšas nukreipti į kelių būklės gerinimą.

Pasiūlymus į Vyriausybės atneštą kitų metų valstybės biudžeto projektą registravęs Seimo narys E. Sabutis pabrėžia, kad toks pakeitimas leis pagaliau išjudinti į stagnaciją pakliuvusį kelių sektorių, nes premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto siūlomas finansavimas nebeužtikrina net esamo kelių tinklo išsaugojimo.

„Sunku vertinti tokius valdančiųjų sprendimus, bet jie valstybę dešimtmečiais bloškia atgal į praeitį. Skiriamas finansavimas yra mažesnis nei jis buvo prieš 15 metų, o juk kalbame apie strateginę reikšmę turintį kelių sektorių, kuris nebeatitinka nei elementariausių eismo saugumo reikalavimų, nei pačios visuomenės lūkesčių turėti patogius, kokybiškus ir saugius kelius“, – sako E. Sabutis. 

Jo įsitikinimu, valstybė šiuo metu yra savotiškoje sankryžoje, kur vieni keliai veda į dar gilesnes duobes ir byrančius kelkraščius, o kitoje pusėje esantys keliai užtikrina saugų, prieinamą, sklandų judėjimą gyventojams, o transporto ir logistikos sektoriams – ekonominį stabilumą. „Akivaizdu, kad jeigu finansavimas nedidės – turėsime pirmąjį variantą. Valdančiųjų norėtųsi pasiteirauti: kurį kelią rinksimės?“ – klausia parlamentaras.

Jo nuomone, kelių sektorius nuosekliai skurdinamas trečius metus iš eilės, tokio veiksmo rezultatus mato kiekvienas žmogus, kuriam tenka tais keliais judėti. Parlamentaras pastebi, kad kelių susidėvėjimui didžiausią įtaką daro ydingas finansavimo modelis, kai kiekvienais metais mažinama surenkamo degalų akcizo dalis, skiriama keliams.

Degalų akcizas, anot parlamentaro, yra tikslinis kelių mokestis, kurį sumoka kiekvienas vairuotojas, todėl jis turi grįžti į kelių tvarkymą, o ne paskęsti bendrame biudžete.  E. Sabučio teigimu, akcizų surenkamumas viršija visas prognozes: planuojama, kad į valstybės biudžetą vien šiais metais papildomai įkris daugiau nei 100 mln. eurų. Seimo narys primena, kad patys valdantieji nuo kitų metų padidino dyzelinio kuro akcizą, reiškiantį dar didesnes pajamas iš akcizo. „Kodėl šios papildomos lėšos negali būti skiriamos keliams atkurti?“ – užduoda klausimą parlamentaras.

„Pasiekta kritinė kelių būklė, o Vyriausybė ir toliau bando sukurti mitą, kad didesnis piniginių lėšų įliejimas į kelius neduos reikiamo efekto ir tik išbalansuos biudžetą, dėl didesnio finansavimo keliams bus apleisti kiti sektoriai. Tokie teiginiai – paprasčiausias visuomenės klaidinimas“, – pastebi parlamentaras.

E. Sabučio teigimu, kelių infrastruktūra nėra kažkokia juodoji skylė, kuri viską praryja. Atvirkščiai. Valstybės investicijos į kelius, pasak Seimo nario, skatins verslo atėjimą ir kūrimąsi, sukurs naujų darbo vietų, mažins atskirtį tarp regionų ir didins jų patrauklumą, t. y. didžioji dalis išleistų eurų keliams per vartojimo ir pelno mokesčius grįš atgal į biudžetą.

Seimo narį stebina Vyriausybės užimta pozicija dėl esą numatyto didesnio finansavimo keliams kitų metų biudžete. E. Sabutis įvardija, kad tai ne kas kita kaip viešųjų ryšių akcija. „Taip, bendras finansavimas didėja, bet iš keliams planuojamų skirti 715 mln. eurų, 172 mln. eurų, surinkti iš Laikinojo solidarumo įnašo ir Europos Sąjungos finansinės paramos, bus nukreipti išimtinai į didžiuosius infrastruktūrinius projektus, kurie sustiprins karinį mobilumą Lietuvoje. Tai labai džiugina. Tačiau žiūrint plačiau – daugelis kelių, tiltų ar viadukų dėl nepakitusios KPPP sąmatos savo būtinojo remonto taip ir nesulauks – jie ir toliau po truputėlį byrės“, – akcentuoja E. Sabutis.

lrs.lt inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: