Pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku sukūrimo buvo patikslinta, pakoregavus nurodytą netikslią informaciją.  

Atliktame tyrime įvertinta užsienio šalių patirtis ir galimybės nuotolinės taršos stebėjimo sistemas diegti Lietuvoje. Tokia stebėsenos įranga leidžia išmatuoti pro ją pravažiuojančios kiekvienos  transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį čia ir dabar. Taip pat fiksuojamas automobilio valstybinis numeris, greitis, aplinkos meteorologiniai parametrai. Studijos  autoriai teigia, kad tokia sistema leistų efektyviai nustatyti pačias taršiausias, techniškai netvarkingas transporto priemones ir riboti jų dalyvavimą eisme.

Studijoje pasiūlyti trys galimi nuotolinės taršos stebėsenos modeliai. Efektyviausiu siūloma laikyti hibridinį variantą – keliuose naudoti ir stacionarią, ir kilnojamą įrangą. Tai leistų patikrinti apie 80 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko ir nustatyti maždaug 2 proc. pačių taršiausių automobilių. Tokiems automobiliams būtų taikomos sankcijos ir ribojamas dalyvavimas eisme.

Investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per 15 metų laikotarpį siektų apie 13,3 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda būtų beveik 650 mln. eurų. Skaičiuojama, kad įdiegus nuotolinę taršos kontrolę kasmet būtų galima sumažinti kelių transporto išmetamų teršalų kiekį: azoto oksidų – 6,4 proc. (1 446 tonos), kietųjų dalelių – 10,3 proc. (193 tonos), o anglies monoksido – net 50 proc. (5 817 tonų).

Remiantis nacionalinės teršalų apskaitos duomenimis, kelių transportas yra didžiausias oro taršos azoto oksidais (NOx) šaltinis Lietuvoje – 2023 m. jis sudarė beveik 60 proc. viso Lietuvoje išmesto šio teršalo kiekio. Nors Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. sumažinti azoto oksidų kiekį 48 proc. (lyginant su 2005 m.), o iki 2030 m.  – 51 proc., tačiau iki 2023 m. jų pavyko sumažinti tik 32,7 proc. Dėl 2020 m. įsipareigojimų neįgyvendinimo 2023 m. pradėta ES teisės pažeidimo procedūra.

Prie didelės oro taršos prisideda senstantis automobilių parkas – lengvųjų automobilių vidutinis amžius jau viršija 16 metų, o tokios transporto priemonės daug dažniau neatitinka jų techninei būklei keliamų aplinkosauginių reikalavimų.

Senesni nei 15 metų dyzeliniai lengvieji automobiliai taršos normų neatitinka beveik septynis kartus dažniau nei 5 metų transporto priemonės.

2021 m. Vilniuje, naudojant nuotolinę taršos stebėjimo įrangą, buvo atlikti bandomieji matavimai, kurių metu buvo išmatuota daugiau kaip 42 tūkst. Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių. Rezultatai parodė, kad 2–4 proc. automobilių sukuria net apie pusę miesto transporto taršos. Didžiausi taršos šaltiniai – senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės.

Dėl taršos mažėjimo oras būtų ne tik švaresnis, bet ir gerėtų visuomenės sveikata – Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių, todėl efektyvesnė taršos kontrolė yra svarbi priemonė gerinant gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Su patikslinta studija ir pakeitimų lentele galima susipažinti čia.