Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė mokslinę ataskaitą, kuri padės valstybių veterinarijos tarnyboms bei kitoms institucijoms ir ūkio subjektams efektyviau saugotis bei kontroliuoti labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) viruso plitimą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pristato europinį tyrimą bei apžvelgia mokslininkų rekomendacijas. 

„Glaudus bendradarbiavimas su EFSA leidžia mums operatyviai gauti ekspertinius duomenis, apžvalgas bei rekomendacijas, kurios taikomos Europos valstybių ir koordinuojamos tarptautiniu lygiu. Praėjusių metų paukščių gripo statistika patvirtina, kad liga nepaiso valstybinių sienų, iš laukinės gamtos veržiasi į paukščių ūkius, todėl mokslininkų išvados bei rekomendacijos labai vertingos, nesiliaujant ligos protrūkiams ir kovojant su virusu“, – sako VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė. 

Apibendrinę 2021 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais Europos šalių pateiktus duomenis, EFSA mokslininkai pateikė ataskaitą apie labai patogeniškumo paukščių gripo viruso aptikimą tarp naminių, nelaisvėje laikomų ir laukinių paukščių bei mažo patogeniškumo paukščių gripo protrūkių apžvalgą tarp naminių ir nelaisvėje laikomų paukščių.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Europoje ir Jungtinėje Karalystėje nustatyti apie 867 labai patogeniško paukščių gripo protrūkiai naminiuose (316 atvejų), laukiniuose (523 atvejai) ir nelaisvėje laikomuose paukščiuose (28 atvejai). Apie aptiktus paukščius daugiausia pranešė Italija (167), po to Vengrija ir Lenkija (po 35). Apie didžiąją dalį laukinių paukščių aptikimo atvejų pranešė Vokietija (280), Nyderlandai (65) ir Jungtinė Karalystė (53).

Atlikus duomenų analizę pastebėta, kad LPPG virusų išlikimas ir nuolatinis plitimas tarp migruojančių ir gyvenančių laukinių paukščių ateinančiais mėnesiais ir toliau kels pavojų Europos paukštininkystės pramonei. Dažnas LPPG H5 potipio viruso įsiskverbimas į komercinius paukščių ūkius (įskaitant naminių paukščių gamybos rūšis, kurioms kyla maža paukščių gripo rizika) kelia susirūpinimą dėl taikomų biologinio saugumo priemonių poveikio užkirsti kelią viruso patekimui. Todėl EFSA siūlo peržiūrėti ir įgyvendinti trumpalaikio pasirengimo ir vidutinės trukmės bei ilgalaikės prevencijos strategijos, įskaitant biologinio saugumo priemonių peržiūrą ir stiprinimą, komercinių paukštynų tankumo mažinimą.

Keli EFSA siūlomi pasirengimo strategijos punktai apima ankstyvos stadijos viruso aptikimą. Atliekant pasyvią ir aktyvią laukinių paukščių stebėseną, dėmesys sutelkiamas į sergančius arba nugaišusius tikslinės rūšies paukščius. EFSA šiuo metu peržiūri esamą laukinių paukščių rūšių sąrašą, skirtą pasyviajai paukščių gripo priežiūrai, kad būtų atsižvelgta į naujausius pokyčius. EFSA ekspertai taip pat siūlo, kad didelės rizikos užkrato plitimo metu arba po protrūkio rajone reikėtų apsvarstyti galimybę sustabdyti medžioklę, kad būtų sumažintas trikdymas ir infekcijos plitimo iš laukinės gamtos į naminę aplinką galimybė.

„Veterinarijos specialistai atkreipia dėmesį, kad paukščių gripo viruso nustatymas ankstyvoje stadijoje tarp laukinių paukščių gali padėti nuo didesnių protrūkių apsaugoti naminių paukščių ūkius ir išvengti masinio paukščių gaišinimo bei dėl to patiriamų didelių ekonominių nuostolių. Todėl labai svarbu vengti lankytis laukinių paukščių susibūrimo vietose, siūloma jų nelesinti ir vengti bet kokio galimo kontakto, o pastebėjus sergantį ar radę nugaišusį laukinį vandens paukštį ar pastebėję neįprastą padidėjusį naminių paukščių gaišimą, asmenys apie tai kuo skubiau praneštų artimiausiam VMVT regioniniam padaliniui arba nemokama telefono linija tel. 8 800 40 403“, – perspėja V. Grigaliūnienė.

Pilną EFSA duomenų analizės mokslinę ataskaitą rasite čia.
 

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: