Ekspertai: pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka

Ekspertai: pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka
RGS 21
2018-09-21 11:16 2018

Vakar Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams “Local American Working Group” (LAWG) Inovacijų klubo susitikimas, kurio metu diskutuota apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje.

Kasmet beveik 18 tūkst. pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.

Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 000 daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – džiaugėsi Local American Working Group vadovė, advokatė Rūta Pumputienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc, kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų.

Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP)Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti. “Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje” – sakė NVI direktorius. “Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo” – pridūrė Dr. Feliksas Jankevičius.

“Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema - ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau” – pridūrė advokatė R. Pumputienė.

Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad “nėra visų reikiamų duomenų”, bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri/kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos atstovė Simona Stankevičiūtė sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams: “Apie viską reikia diskutuoti” – sakė S. Stankevičiūtė.

Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija.

Diskusijos organizatoriai išlieka optimistiški: “Turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti visą sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos pacientų išgyvenamumas” – sakė R. Pumputienė. “Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių” – pabrėžė LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė.

LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė

Panašūs straipsniai

LPI ir ŽPV. Kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?

LPI ir ŽPV. Kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?

Apie lytinių santykių metu pasigautus negalavimus paprastai vengiama kalbėti, delsiama išsitirti. Tačiau toks temos vengimas veda prie rimtų, sunkiai gydomų ligų. Lytiškai plintančiomis infekcij...

Onkologai apie vėžio gydymą ir ligonių stebėjimą karantino metu

Onkologai apie vėžio gydymą ir ligonių stebėjimą karantino metu

Lietuvoje patvirtinus dar pirmąjį koronaviruso atvejį, Vyriausybė pradėjo organizuoti gydymo paslaugų teikimą viruso plitimo metu. Vienas iš siūlymų buvo atsisakyti planinių operacijų ir vizitų pas gydytojus...

A.Šimkus: „Reikia žinoti ligas, galinčias turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai“

A.Šimkus: „Reikia žinoti ligas, galinčias turėti neigiamos įtakos vaikų sveikatai“

Tikrinant sporto mokyklą lankančių vaikų sveikatą, Jonavos kūno kultūros ir sporto centro gydytojui Andriui Šimkui tenka nustatyti įvairių ligų, kurios neabejotinai trukdo jauniesiems sportininkams pasiekti ...

Profesorius R.Šlapikas: maistas yra ir gyvybės šaltinis, ir rizikos veiksnys

Profesorius R.Šlapikas: maistas yra ir gyvybės šaltinis, ir rizikos veiksnys

Vis dar gajus įsitikinimas, kad kasdien sočiai pavalgius riebiais mėsos patiekalais, žmogus bus stiprus, sveikas ir turės daug energijos. Tačiau kasdieniame lietuvių racione dažnai sutinkami produktai – kiau...

Naujos įvežtinės parazitinės ligos Lietuvoje

Naujos įvežtinės parazitinės ligos Lietuvoje

Retoms priskiriamos tokios ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių. 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės, likusias sukelia bakterijos, virusai, alergijos, aplinkos veiksniai ir kt....

Pasaulio sveikatos organizacija perspėja apie tabako pramonės vykdomą „socialinę akciją“

Pasaulio sveikatos organizacija perspėja apie tabako pramonės vykdomą „socialinę akciją“

Pasaulio Sveikatos Organizacija išplatino komunikatą dėl tabako pr...

EVA pataria COVID-19 pandemijos metu toliau vartoti vaistus hipertenzijai, širdies ir inkstų ligoms gydyti

EVA pataria COVID-19 pandemijos metu toliau vartoti vaistus hipertenzijai, širdies ir inkstų ligoms gydyti

Europos vaistų agentūra (EVA) stebi žiniasklaidoje pasirodžius pranešimus, kuriuose nerimaujama, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir angiotenzino re...

Korona virusas ir gripas – dažniausios paieškos ULAC interneto svetainėje

Korona virusas ir gripas – dažniausios paieškos ULAC interneto svetainėje

Korona virusas, gripas, skarlatina, kokliušas ir ŽIV – tai užkrečiamos ligos, apie kurias praėjusią savaitę gyventojai  DAŽNIAUSIAI ieškojo informacijos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje ...

 Gerai jaustis galima ir karantino metu – VSAT psichologės patarimai

Gerai jaustis galima ir karantino metu – VSAT psichologės patarimai

Nuo karantino paskelbimo pradžios praėjo mėnuo. Per šį laiką kardinaliai pasikeitė daugelio žmonių gyvenimo ritmas: namuose įsirengėme sporto zonas, dezinfekatoriais purškiamės dažniau nei kvepalais. Daugiau...

Kaip elgtis per karantiną, jei jūsų vaikas turi antsvorio

Kaip elgtis per karantiną, jei jūsų vaikas turi antsvorio

Slenkančios karantino savaitės turi įtakos ne tik emocinei, bet ir fizinei žmonių sveikatai, nes nerimas dažnai malšinamas varstant šaldytuvo dureles. Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų reabilitacijos skyri...

Penki scenarijai Lietuvai po mėtinių cigarečių draudimo

Penki scenarijai Lietuvai po mėtinių cigarečių draudimo

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos žiniasklaidos pusryčiuose buvo aptartas mentolio skonio ir kvapo cigarečių draudimas, įsigaliosiantis jau gegužės 20 d. ir tai, kaip keisis rinka, iš rinkos dingus n...

Neraminantis paauglių elgesys: Lietuva imasi pasaulyje pripažintos metodikos

Neraminantis paauglių elgesys: Lietuva imasi pasaulyje pripažintos metodikos

Aplinkiniai dažnai juos vadina nevaldomais, nes jie nelanko mokyklos, bėga iš namų, svaiginasi, nusikalsta ir nieko nepaiso. Specialistai sako pastebintys tendenciją, kad tokiu elgesiu pasižyminčių jaunuolių...

Aliejaus asortimentas: koks jis būna ir kaip išsirinkti tinkamiausią?

Aliejaus asortimentas: koks jis būna ir kaip išsirinkti tinkamiausią?

Aliejų būna pačių įvairiausių, nuo mums įprastų rapsų, saulėgrąžų iki retesnių judrų ar sezamų aliejų. Kiekvienas aliejus turi ne tik savo skonį, bet ir savybes. Tad kokius patiekal...

VLK: Lietuvos gyventojai tikrai nudžiugs – sveikatos kortelę nuo šiol paštu siųs nemokamai

VLK: Lietuvos gyventojai tikrai nudžiugs – sveikatos kortelę nuo šiol paštu siųs nemokamai

Ligonių kasos pradeda teikti naują paslaugą. Nuo šiol visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) nemokamai galės gauti paštu – registruotu laišku Li...

Lietuvos gyventojai tikrai nudžiugs – sveikatos kortelę nuo šiol paštu siųs nemokamai

Lietuvos gyventojai tikrai nudžiugs – sveikatos kortelę nuo šiol paštu siųs nemokamai

Ligonių kasos pradeda teikti naują paslaugą. Nuo šiol visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) nemokamai galės gauti paštu – registruotu laišku Li...

Lietuvoje patvirtintas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis

Lietuvoje patvirtintas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad Lietuvoje šiandien (2020 m. vasario 28 d.) nustatytas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronaviruso (COVID-19) atvejis. Atlikus tyrimus, infekcija nustatyta ...