Elektromobilumo plėtra darys didelę įtaką elektros skirstomojo tinklo pajėgumams, todėl bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau dabar aktyviai ruošiasi šiai transporto ir viso energetikos sektoriaus transformacijai plečiant elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą šalyje. ESO siekia geriau įvertinti savo pasiruošimą ir plėtros poreikį bei aktyviai bendradarbiauja su vietos savivalda parenkant geriausias vietas elektromobilių įkrovimo stotelėms.

„Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planai artimiausiam dešimtmečiui yra ambicingi – numatomas elektromobilių skaičiaus augimas, atitinkamai ir poreikis jų įkrovimo prieigoms visos šalies mastu. Visa tai kelia iššūkius elektros skirstymo tinklo plėtrai, todėl svarbus pasirengimas pritaikyti elektros tinklą šių dienų bei ateities poreikiams – kuriant bei nuosekliai plėtojant viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje“, – Energetikos ministerijos organizuojamoje konferencijoje elektromobilumo tema teigė ESO vadovas Mindaugas Keizeris.

Pasak bendrovės vadovo, pokyčio sėkmė priklauso nuo visų suinteresuotų pusių koordinuoto dalyvavimo. Siekiant geriau įvertinti bendrovės pasiruošimą ir plėtros poreikį, ESO inicijavo studiją, kurios tikslas yra įvertinti tinklo ir reguliacinės aplinkos pakankamumą, tinkamumą ir pasiruošimą energetikos transformacijai, šiuo atveju ir siekiamai elektromobilumo plėtrai.

Taip pat, tikimasi, jog studija identifikuos ir papildomas infrastruktūros plėtrai reikalingas priemones bei skirstomojo tinklo efektyvumą ir valdymą įgalinančių technologijų ir sprendinių pritaikymą. Studijoje nagrinėtinų klausimų aktualumas buvo aptartas ir su atsakingomis ministerijomis. Šios studijos rezultatai bus naudojami tolimesnių veiksmų planavimui bei įgyvendinimui.

Bendradarbiaujama su savivaldybėmis parenkant geriausias vietas stotelėms

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą planuojama, kad elektriniu arba įkraunamu hibridiniu varikliu varomų automobilių šalies keliuose turėtų atsirasti apie 240 tūkst., kai dabar tokių registruota apie 6,5 tūkst. Tuo tarpu vietoje šiuo metu esamų apie 350 – turi atsirasti 6 tūkst. viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, esančių savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prižiūrimuose keliuose. Todėl, visos Lietuvos savivaldybės turi parengti savo teritorijoje per artimiausią dešimtmetį numatomų įrengti elektromobilių įkrovimo prieigų planus.

Skatindama sklandų planų parengimą bei suderinimą, bendrovė parengė ir savivaldybėms pateikė žemėlapius su skirstomųjų tinklų pajėgumų informacija, kurių dėka, atsižvelgiant į laisvus tinklo pajėgumus, bus galima patogiau įvertinti galimas elektromobilių įkrovimo stotelių vietas. Informacija pateikta visoms 60 savivaldybių bei Lietuvos savivaldybių asociacijai, pristatyta septyniose regionų tarybose, įvyko per 30 individualių konsultacijų. Šiai dienai yra gauti 53 savivaldybių planai, kuriuose – apie 2,3 tūkst. viešų įkrovimo stotelių prieigų.

Anot bendrovės vadovo, pasirinkus vietą stotelės įrengimui kur yra laisvų skirstomųjų tinklų galios pajėgumų – stotelės išnaudotų esamo skirstomojo tinklo pajėgumus ir nebūtų ar būtų minimalus poreikis papildomoms investicijoms bei rekonstrukcijoms. Tai daroma siekiant rasti visoms pusėms racionaliausią bei ekonomiškiausią sprendimą. Gavus savivaldybių identifikuotas potencialias vietas elektromobilių krovimo stotelėms, ESO papildomai įvertins konkrečių taškų potencialą, esant galimybėms – pateiks rekomendacijas dėl galimai efektyvesnių sprendimų.

Šiuo metu prie ESO tinklo tiesiogiai prijungtos 184 elektromobilių įkrovimo stotelės, kurių vidutinė galia – 65 kW., Galingiausia prie bendrovės prijungtos stotelės galia siekia 350 kW, o labiausiai naudojama įrengta Kauno centre, jos vidutinis išnaudojimas siekia 20 proc., kai tuo tarpu visas bendras stotelių išnaudojimas šiai dienai sudaro tik 3–4 proc.

Taip pat skaitykite: