Teisėjau, kas yra ekstradicijos procedūra, kuo ji skiriasi nuo Europos arešto orderio?
Kai asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė arba kurio atžvilgiu dar vyksta baudžiamasis procesas, pasislepia, atsakingos institucijos, paprastai policija (jei asmuo pasislėpė bylą nagrinėjant teisme – teismas), paskelbia tokio asmens paiešką. Paaiškėjus, kad asmuo slapstosi Europos Sąjungos valstybėje, tokio asmens atžvilgiu išduodamas Europos arešto orderis ir kreipiamasi į tą valstybę dėl asmens perėmimo. Paaiškėjus, kad asmuo slapstosi ne Europos Sąjungos valstybėje, pradedama sudėtingesnė – ekstradicijos – procedūra. Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (kai asmens atžvilgiu baudžiamasis procesas dar nepasibaigęs) arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (kai asmens atžvilgiu jau įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis) kreipiasi į užsienio valstybę prašydama išduoti asmenį, kurio atžvilgiu vyksta baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Vadinasi, asmuo gali būti grąžinamas į Lietuvą ne tik tada, kai jo atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis? Asmuo gali būti grąžinamas į šalį ir tada, kai dar vyksta teisiniai procesai?
Taip, tiek tarptautinis, tiek nacionalinis teisinis reguliavimas numato asmenų išdavimo (perdavimo) procedūras ir tais atvejais, kai asmens atžvilgiu vis dar vyksta baudžiamasis persekiojimas (ikiteisminis tyrimas ar bylos nagrinėjimas teisme). Vadinasi, asmuo gali būti perduodamas Lietuvai dar jo atžvilgiu nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio. Tokiu atveju, asmenį perdavus Lietuvai, toliau vyksta baudžiamasis procesas ir nebūtinai tai reiškia, kad toks asmuo bus nuteistas ir jam paskirta bausmė. Gal bus paprasčiau, jei pateiksiu pavyzdžių. Pavyzdžiui, Sergejus Rachinšteinas pasislėpė nuo teisėsaugos jau po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Juo jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Vadinasi, S. Rachinšteinas baudžiamajame procese dalyvavo iki to momento, kol sužinojo apie jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Tikslumo dėlei pažymėtina, kad nors S. Rachinšteino atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau jis Lietuvai perduotas ekstradicijos prašymo pagrindu. S. Rachinšteiną sulaikius užsienyje ir pargabenus į Lietuvą, jis iš karto buvo nugabentas į įkalinimo įstaigą atlikti jam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Tuo tarpu Henrikas Daktaras nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų pasislėpė dar nepabaigus baudžiamojo proceso. Paprastai tariant, H. Daktaras, nelaukdamas oficialių kaltinimų ar juo labiau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, dar nežinodamas, kaip tiksliai gali pasibaigti jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas, pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų. Europos arešto orderio pagrindu H. Daktarą sulaikius užsienio valstybėje ir perdavus Lietuvai, jo atžvilgiu buvo tęsiamas baudžiamasis procesas, t. y. vyko teisminis bylos nagrinėjimas, ir tik po to, kai įsiteisėjo jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, H. Daktaras buvo pasiųstas atlikti jam skirtos pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės.
Pateikti pavyzdžiai atskleidžia skirtingas situacijas, tačiau jie abu rodo, kad tiek Europos arešto orderio, tiek ekstradicijos procedūros yra veiksmingos. Dar svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikai gali būti perduodami ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų valstybių piliečiai ir (ar) asmenys be pilietybės, kurie Lietuvoje yra padarę ar yra įtariami, kaltinami padarę nusikaltimus.
Už kokius nusikaltimus gali būti išduodamas Europos arešto orderis?
Kai asmuo pasislepia nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme, t. y. dar nepriėmus nuosprendžio, Europos arešto orderis gali būti išduodamas dėl nusikalstamų veikų, tokių kaip dalyvavimas nusikalstamame organizuotame susivienijime, terorizmas, prekyba žmonėmis, seksualinis vaikų išnaudojimas, vaikų pornografija ir t. t. Visą nusikaltimų sąrašą galima rasti Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklėse.
Teisinis reguliavimas numato, kad jei baudžiamasis procesas yra pradėtas dėl kelių nusikalstamų veikų arba patenka į taisyklėse išvardintų 32 nusikalstamų veikų sąrašą kartu su Europos arešto orderiu užsienio valstybei pateikiamas prašymas dėl asmens perdavimo ir dėl kitų nusikalstamų veikų.
Dar svarbu paminėti, kad Europos arešto orderis nuo bausmės pasislėpusiam asmeniui gali būti išduodamas tuo atveju, jei apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra daugiau nei 4 mėnesiai.
Teisėjau, Europos arešto orderis turi galiojimo laiką?
Europos arešto orderis išduodamas ne šiaip sau, o siekiant padėti įgyvendinti baudžiamojo persekiojimo tikslus – atskleisti nusikaltimą ir jį padariusius asmenis, juos teisingai nubausti, o paskyrus bausmę, užtikrinti, kad ji būtų įvykdyta. Taigi Europos arešto orderio galiojimas siejamas ne su konkrečiu terminu, o su įvykiais, kurie turi neišvengiamai įvykti. Kitaip sakant, orderis galioja iki tol, kol asmuo jo pagrindu išduodamas prašančiai valstybei arba kai valstybė atsisako asmenį išduoti pagal konkretų Europos arešto orderį.
Kokias funkcijas atlieka Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai?
Vilniaus apygardos teismas yra vienintelis teismas Lietuvoje, kuris nagrinėja bylas pagal kitų valstybių išduotus Europos arešto orderius ir (ar) ekstradicijos prašymus dėl asmenų išdavimo, perdavimo. Paprastai tariant, Vilniaus apygardos teismas sprendžia, ar Lietuvoje esantį asmenį (nebūtinai Lietuvos pilietį) išduoti kitai valstybei pagal jos pateiktą Europos arešto orderį ar ekstradicijos prašymą. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas instancine tvarka tikrina tokių procesinių sprendimų pagrįstumą.
Kiek bylų dėl asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį išnagrinėja Vilniaus apygardos teismas?
Nors Vilniaus apygardos teisme tokio pobūdžio bylos ir sudaro ne itin didelę dalį visų teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų, bet jos yra gana dažnos. Pavyzdžiu, per 2024 metų pirmus 7 mėnesius Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta 17 tokio pobūdžio bylų. Vadinasi, per mėnesį teisme išnagrinėjama ne mažiau kaip dvi tokios bylos.
Per kiek laiko išnagrinėjama byla dėl asmens išdavimo pagal Europos arešto orderį?
Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinti gana trumpi terminai, per kuriuos Vilniaus apygardos teismas turi pareigą išnagrinėti bylą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį kitai valstybei. Jeigu asmuo sutinka būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to asmens rašytinio sutikimo dienos. Kitais atvejais sprendimas dėl asmens perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo jo suėmimo dienos. Pažymėtina, kad nurodyti dešimties ir šešiasdešimties dienų terminai taikomi visam asmens išdavimo pagal Europos arešto orderį procesui, t. y. nuo jo sulaikymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl visos šio proceso grandys, turiu omenyje, ikiteisminio tyrimo institucijos, Generalinė prokuratūra bei Vilniaus apygardos teismas ir, jei prireikia, Lietuvos apeliacinis teismas, turi veikti išties labai operatyviai.
Nuo rugsėjo 1 d. pareiškimai dėl asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos pagal Europos arešto orderį arba ekstradicijos prašymą bus nagrinėjami Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Tai reiškia, kad nuo šios dienos nebebus formuojamos popierinės bylos. Kaip veiks ir kokius funkcionalumus suteiks sistema?
Procesinių dokumentų tvarkymo vien elektronine forma principas ir bus tas, kad visi procesiniai dokumentai bus rengiami tik elektroniniu formatu. Jei dėl kokių nors priežasčių bus parengti popieriniai procesiniai dokumentai, jie privalės būti suskaitmeninti. O Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje sukurti funkcionalumai suteiks galimybę procesinius dokumentus, pavyzdžiui, apklausas, rengti pačioje sistemoje, taip pat juos pasirašyti elektroniniu parašu, suskaitmenintus popierinius dokumentus įkelti į sistemą. Sistemoje sukurti funkcionalumai suteiks galimybę sudaryti bylos aprašą, o bylos medžiagą formatuoti PDF formatu.
Pažymėtina, kad Integruota baudžiamojo proceso sistema nuo 2016 metų yra naudojama ikiteisminio tyrimo metu tvarkant ikiteisminio tyrimo dokumentus. Taigi sistema teisėjams yra pažįstama. Visgi, prieš pradedant tokio pobūdžio bylas tvarkyti vien elektronine forma, visi teisėjai ir teismo darbuotojai buvo ir bus supažindinti su šios sistemos naujais funkcionalumais.
Kokią įtaką procesinių dokumentų tvarkymas vien elektronine forma turės Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniam teismui?
Esu įsitikinęs, kad tokio pobūdžio bylų tvarkymas vien elektronine forma prisidės prie materialinių resursų, pirmiausia pašto išlaidų, taupymo. Tvarkant procesinius dokumentus vien elektronine forma nereikės spausdinti šūsnies dokumentų, išnyks logistiniai kaštai dėl bylos siuntimo, pervežimo iš ikiteisminio tyrimo institucijos į prokuratūrą, vėliau į teismą, o priėmus procesinį sprendimą nereiks tos pačios bylos siųsti ją pateikusiam prokurorui. Keitimasis informacija tvarkant procesinius dokumentus vien elektronine forma taip pat taps daug paprastesnis. Jei proceso dalyvis, pavyzdžiui, advokatas, taip pat bus Integruotos baudžiamojo proceso sistemos naudotojas, jis su bylos medžiaga, gavęs prokuroro ar vėliau teismo leidimą, galės susipažinti neišėjęs iš savo darbo vietos ar namų, tiesiog prisijungdamas sistemoje prie konkrečios bylos.
Mano giliu įsitikinimu, tik laiko klausimas, kada visos baudžiamosios bylos, ne tik dėl asmenų išdavimo pagal Europos arešto orderį ar ekstradicijos prašymą, persikels į elektroninę erdvę. Tuo labiau, kad pastaruoju metu netyla kalbos apie ambicingus planus visą tarptautinį susižinojimą tarp Europos Sąjungos valstybių perkelti į elektroninę erdvę.
Nacionalinės teismų administracijos inf.