Norint išvengti baudų, pavojaus žmonėms ar technikos praradimo – būtina suprasti pagrindinius bepiločių orlaivių reguliavimo principus.

Šiame straipsnyje skaitykite:

• Kokiai drono kategorijai priskiriamas jūsų įrenginys.
• Kokie reikalavimai taikomi atviroje skraidymo kategorijoje.
• Kokiose vietose Lietuvoje skristi galima, kur taikomi ribojimai ir kur pakilti griežtai draudžiama.
• Kaip saugiai ir tiksliai pasitikrinti skrydžio vietą naudojantis oro erdvės žemėlapiais ir programėlėmis.
• Kokius dokumentus, pažymėjimus ir registracijas privalo turėti kiekvienas drono pilotas.
• Kokie aukščio, atstumo ir matomumo apribojimai galioja visiems skrydžiams be išimčių.
• Kodėl praktiniai mokymai su profesionalais padeda išvengti klaidų ir tapti užtikrintu pilotu.
• Kaip atsakingas pilotavimas užtikrina saugius skrydžius,.

Kokiai kategorijai priklauso jūsų dronas?

Lietuvoje galioja ES reglamentai, kurie dronus skirsto į tris kategorijas: atvirąją (Open), specialiąją (Specific) ir sertifikuotą (Certified). 99 % hobinių ir komercinių skrydžių patenka į pirmąsias dvi.

Atviroji kategorija – skraidymas paprastoms situacijoms

Ji tinkama dronams iki 25 kg, tačiau turi aiškius apribojimus:

• skrydžiai iki 120 metrų aukščio,
• draudžiama skristi virš žmonių susibūrimų,
• būtina išlaikyti tiesioginį matomumą (VLOS).

Be to, nuo 2024 m. net ir populiariausi rinkoje modeliai privalo turėti C klasės žymėjimą (pvz., C0, C1, C2). Jo nebuvimas apriboja skrydžio vietas ir aukštį.

Specialioji kategorija – kai norite daugiau galimybių

Ji reikalinga, jei planuojate:

• skristi žmonių tankiai apgyvendintose vietovėse,
• atlikti sudėtingus manevrus,
• naudoti didesnio svorio dronus,
• skristi už matomumo ribų (BVLOS).

Tokiais atvejais būtinas SORA vertinimas arba gamintojo patvirtintas standartinis scenarijus (STS).

Supratus teisinius reikalavimus, natūraliai kyla klausimas, kur įsigyti taisykles atitinkantį droną. Tokiais atvejais pilotai paprastai peržiūri specializuotų pardavėjų pasiūlą, pavyzdžiui, Drone Academy dronus.

Kur skristi galima, o kur – griežtai draudžiama?

Prieš pakilę į orą, pilotai dažnai galvoja tik apie gražų kadrą, tačiau realybėje lemiamas yra ne tik vaizdas, o ir teisės aktai, nustatantys, kur dronai gali skristi, o kur net trumpas pakilimas būtų laikomas pažeidimu.

Lietuvos oro erdvė yra aiškiai suskirstyta į zonas ir jų nepaisymas gali kainuoti ne tik baudą, bet kartais ir patį droną, todėl kiekvienam pilotui (tiek pradedančiajam, tiek pažengusiam) – būtina suprasti skirtumą tarp leidžiamų, ribojamų ir visiškai draudžiamų teritorijų.

Teritorijos, kuriose skristi draudžiama be jokių išimčių

Yra vietų, kur drono pakilimas yra ne tik rizikingas, bet ir griežtai draudžiamas. Tai pirmiausia karinės zonos, kuriose bet koks bepiločio orlaivio aptikimas laikomas saugumo pažeidimu. Taip pat negalima skristi virš kalėjimų, pavojingų objektų, dalies valstybės institucijų pastatų bei oro uostų apsaugos zonose (net kelių kilometrų atstumu nuo pakilimo tako).

Tokiose vietose net trumpas skrydis gali baigtis rimtais teisiniais padariniais, o kai kuriais atvejais ir drono konfiskavimu. Tai vienas iš aspektų, dėl kurių pilotams būtina ne tik norėti skristi, bet ir gerai suprasti žemėlapiuose žymimas rizikos zonas.

Riboto naudojimo zonos – daug subtilybių, kurias verta žinoti

Be visiškai uždraustų vietų – Lietuvoje gausu riboto naudojimo teritorijų. Tai nacionaliniai ir regioniniai parkai, kuriuose ribojimai taikomi dėl gamtos apsaugos, kraštovaizdžio išsaugojimo ar laukinių gyvūnų apsaugos. Ypač jautrios paukščių perėjimo vietos, kur net nedidelis drono triukšmas gali trikdyti natūralų jų elgesį. Miestų centrai taip pat dažnai turi vietinius apribojimus dėl žmonių srautų, paveldosaugos objektų arba intensyvaus eismo.

Šiose zonose kartais leidžiama skristi, bet tik laikantis papildomų taisyklių: skraidinant žemiau, išlaikant didesnį atstumą nuo žmonių arba turint specialų leidimą.

Kaip pasitikrinti skrydžio vietą?

Prieš kiekvieną skrydį išmaniojo telefono ekranas turėtų tapti pilotui artimesnis nei pats valdymo pultelis. Oro navigacijos žemėlapiai, dronų informacinės programėlės (tokios kaip „Droneradar“) ar savivaldybių tinklalapiuose skelbiami vietiniai ribojimai – leidžia iš anksto įvertinti, ar skrydžio vieta yra saugi ir teisėta.

Ne vienam pradedančiajam būtent čia prasideda painiausia dalis: žemėlapiuose gausu spalvinių žymėjimų, skirtingų zonų tipų, aukščio ribojimų ir laikinų NOTAM pranešimų. Būtent dėl to praktiniai mokymai su instruktoriais dažnai padeda išvengti klaidų. Tokiose programose kaip Drone Academy dronų mokymai pilotai mokosi ne tik teorijos, bet ir realiai vertinti skrydžio vietas bei rizikas konkrečiose situacijose.

Ką reikia turėti pilotui?

Prieš pradedant skraidyti dronu, svarbu suprasti, kad vien aparato įsigijimo neužtenka. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bepiločių orlaivių pilotai privalo atitikti tam tikrus reikalavimus: nuo registracijos iki privalomų pažymėjimų ir atsakomybės draudimo.

Tai nėra papildoma biurokratija, o būtina saugaus ir profesionalaus pilotavimo dalis, leidžianti užtikrinti, kad skrydžiai būtų teisėti, saugūs aplinkai ir kitiems žmonėms.

Privaloma drono registracija

Jei dronas turi kamerą (o dauguma turi) – pilotas privalo registruotis kaip operatorius Transporto kompetencijų agentūroje. Registracija privaloma net dronams, kurių svoris vos 250 gramų.

Pilotavimo pažymėjimai

Skraidyti leidžiama tik turint atitinkamus sertifikatus:

• A1/A3 kategorija – paprastesniems skrydžiams,
• A2 kategorija – skrydžiams arčiau žmonių ar statinių,
• STS licencijos – specialiesiems scenarijams.

EASA reikalavimai nuolat atnaujinami, todėl pilotams būtina sekti naujienas.

Civilinė atsakomybė

Komercinei veiklai būtinas draudimas. Tai apsaugo nuo finansinės rizikos, jei dronas padaro žalos turtui ar žmonėms.

Aukštis, atstumas ir vizualinė kontrolė – trys taisyklės, kurių negalima ignoruoti

Lietuvoje bepiločių orlaivių skrydžiams taikomos kelios esminės taisyklės, kurių privalo laikytis kiekvienas pilotas nepriklausomai nuo patirties ar naudojamo drono modelio.

Pirmiausia – 120 metrų aukščio riba. Viršyti šio aukščio negalima be specialaus leidimo, nes tai yra zona, kurioje jau gali pasirodyti žema trajektorija skrendantys orlaiviai. Ši taisyklė skirta užtikrinti saugumą ir išvengti bet kokių galimų susidūrimų.

Kitas svarbus principas – VLOS arba tiesioginio matomumo reikalavimas. Pilotui būtina matyti savo droną akimis viso skrydžio metu, o ne stebėti tik kameros transliaciją ekrane. Taip užtikrinama, kad pilotas gali greitai reaguoti į kliūtis, netikėtus objektus ar pasikeitusias oro sąlygas.

Galiausiai, būtina laikytis saugaus atstumo nuo žmonių ir pastatų. Skristi virš žmonių minios be specialių leidimų draudžiama, nes netikėtas techninis nesklandumas gali sukelti rimtą pavojų. Tai viena iš taisyklių, kurią pradedantieji pilotai pažeidžia dažniausiai, todėl ypač svarbu ją įsiminti ir laikytis atsakingai.

Kodėl verta išmokti taisykles ne tik „iš teorijos“, bet ir praktikoje?

Net puikiai išmanant reglamentą – praktikoje gali kilti situacijų, kai reikia greitos reakcijos, patirties ir įgūdžių: nuo vėjo gūsių iki netikėtos paukščių migracijos.

„Drone Academy“, kuriuos dažnai renkasi tiek pradedantieji, tiek tie, kuriems svarbūs profesionalūs mokymai, per daugiau nei septynerius metus parengė šimtus pilotų, gebančių saugiai skraidyti įvairiomis sąlygomis. Sertifikuoti lektoriai moko ne tik taisyklių, bet ir realiai pasitaikančių situacijų, todėl pilotai tampa užtikrinti ir savarankiški.

Atsakingas skrydis – saugi kūryba

Dronas yra galingas įrankis. Jis gali suteikti kvapą gniaužiančių kadrų, palengvinti darbus, padėti kurti turinį ar pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Visgi, bet koks skrydis yra ir atsakomybė: už žmones, už gamtą, už savo techniką ir už oro erdvės saugumą.

Teisės aktų išmanymas nėra formalumas. Tai kelias į saugų, profesionalų ir kūrybišką dronų pasaulį.