Pasaulio sveikatos organizacijos įverčiai rodo, kad visame pasaulyje lėtiniu hepatitu C serga 58 milijonai ir kasmet užsikrečia dar apie 1,5 milijono žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai, minėdami Pasaulinę hepatito C dieną, gegužės 19-ąją, primena apie klastingą ligą, „tyliai“ žudančią kepenis.

Virusinio hepatito C atvejų mažėja

Virusinio hepatito C (HCV) sukėlėjas atrastas 1989 m., o Lietuvoje ūminiai susirgimai registruojami nuo 1993-ųjų. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje stebima ryški susirgimų ūminiu HCV atvejų mažėjimo tendencija: nuo 59 atvejų (sergamumo rodiklis 0,2 atvejo 10 000 gyv.) 2013 m. iki 2 atvejų (sergamumo rodiklis 0,007 atvejo 10 000 gyv.) 2021 m.

Kauno apskrityje, nuo 20 atvejų (sergamumo rodiklis 0,3 atvejo 10 000 gyv.) 2013 m. ir nei vieno nustatyto atvejo 2021 m.

Didžiausias sergamumas HCV registruojamas 25 -34 m. amžiaus grupėje, mažiausias – vyresniems nei 75 m. žmonėms.

Nuo 2019 m. Lietuvoje pradėti registruoti ne tik ūminiai, bet ir lėtiniai virusiniai hepatitai

Lietuvoje 2019 m. užregistruoti 169 lėtiniai HCV atvejai (sergamumo rodiklis 0,6 atvejo 10 000 gyv.), 2020 m. – 65 atvejai (sergamumo rodiklis 0,23 atvejo 10 000 gyv.), 2021 m.– 57 atvejai (sergamumo rodiklis 0,2 atvejo 10 000 gyv.).

Kauno apskrityje 2019 m. užregistruotas 31 lėtinis HCV atvejis (sergamumo rodiklis 0,54 atvejo 10 000 gyv.), 2020 m. – 6 atvejai (sergamumo rodiklis 0,1 atvejo 10 000 gyv.), 2021 m. – 8 atvejai (sergamumo rodiklis 0,14 atvejo 10 000 gyv.).

NVSC duomenimis, Lietuvoje daugiau virusinio hepatito C atvejų nustatoma jau lėtinėje ligos stadijoje nei ūminėje, kai galimai užsikrėtusiojo kepenų pakenkimas didesnis. Lėtinės ir besimptomės ūminės infekcijos formos yra pagrindinis infekcijos rezervuaras, todėl labai svarbu ankstyvas minėtos ligos išaiškinimas ir gydymas. Dauguma (apie 60–80 proc.) užsikrėtusių HCV asmenų ilgą laiką gali nejausti jokių klinikinių simptomų bei platinti šios infekcinės ligos sukėlėją.

VHC ir jo simptomai

VHC – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį. VHC infekcijos šaltinis – sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HCV liga žmogus.

VHC klinika dažniausiai pasireiškia praėjus vidutiniškai 7–8 savaitėms nuo užsikrėtimo, ji gali būti besimptomė arba simptominė: asmuo gali jausti bendrą organizmo silpnumą, sumažėjusį apetitą, pykinimą, vėmimą, skausmą dešiniajame šone, sąnarių skausmus. Vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos.

Persirgus HCV galima susirgti pakartotinai

Apie 80 % užsikrėtusiųjų HCV vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Tuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau hepatito C virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Po 10–20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20–30 % ligonių susiformuoja kepenų cirozė, 1–4 % pacientų diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys.

Skiepų nėra, svarbiausia – profilaktika

  • nevartoti švirkščiamųjų narkotikų, o juos vartojantiems nesidalinti adatomis ir švirkštais, narkotinių medžiagų ruošimo indais;
  • prieš atliekant grožio procedūras, reikia įsitikinti, ar asmuo, atliekantis šias paslaugas, naudoja sterilias adatas bei instrumentus, ar laikosi higienos reikalavimų;
  • nesinaudoti kitų asmenų higienos priemonėmis (dantų šepetukais, skustuvais, peiliukais);
  • lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.                 

Asmenims, turėjusiems riziką užsikrėsti bei jaučiantiems minėtai ligai būdingus simptomus, rekomenduojama išsitirti dėl HCV nešiojimo ar ūmios šios ligos, kreipiantis į savo šeimos ar infekcinių ligų gydytoją.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: