Ledynai iš Skandinavijos į Lietuvą buvo atslinkę mažiausiai šešis kartus, o tirpdami paliko dabartinį kraštovaizdį. Paskutinio – Nemuno ledynmečio – pėdsakai šiandien matomi daugelyje mūsų šalies teritorijų, ir tik pietryčiai (Medininkų kalvynas, Eišiškių plynaukštė) mena ankstesnį apledėjimą.
Ledynmečius keitė šilti laikotarpiai – tarpledynmečiai, per kuriuos susidarė nuosėdos ežeruose, pelkėse, upėse. Kvartero darinių storis labai nevienodas: didesnėje šalies dalyje – 80–120 metrų, tuo tarpu Šiaurės Lietuvoje kvartero nuogulų danga siekia vos kelis metrus, o Žemaitijos, Baltijos ar Medininkų aukštumose jos storis yra 200 ir daugiau metrų. Didžiausias kvartero nuogulų storis Lietuvoje – 314,2 m – užfiksuotas Vembutų gręžinyje (Žemaitijoje).
Kvartero darinių sluoksniai – neatsiejama mūsų kasdienybės dalis: jie lemia požeminio vandens atsargas (60 proc. naudojamo centralizuotam tiekimui) ir sudaro beveik visus statybose naudojamus išteklius – 98 proc. smėlio, žvyro bei molio.
Stambaus mastelio (1:50 000) geologinis kartografavimas Lietuvoje pradėtas 1964 m. Iki 2023 m. pabaigos buvo kartografuota 69,8 proc. šalies teritorijos. Vien per 2024–2025 m. šis rodiklis padidės dar 8,25 proc.
2024 m., užbaigtas kartografavimas Zarasų (1068 km²), Marijampolės (622,7 km²), Balbieriškio (731,7 km²) ir Šakių (741,4 km²) plotuose (3163,8 km², arba 4,85 proc., Lietuvos teritorijos).
2025 m. kartografavimo darbai vykdomi Vilkaviškio (727,2 km²), Kalvarijos (882,4 km²) ir Gelgaudiškio (622,6 km²) plotuose – dar 2228,8 km² (t. y. 3,4 proc. Lietuvos teritorijos).
„Nuo 2024 m. tarnyboje ypatingą dėmesį skiriame trims sritims – geologiniam kartografavimui, informacinių technologijų sistemų modernizavimui ir laboratorijos atnaujinimui bei pritaikymui naujiems technologiniams procesams. Džiaugiuosi, kad darbai jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Gautos Europos Sąjungos lėšos leis spartinti kartografavimą, įsigyti modernių tyrimų priemonių, taip pat dronų, padėsiančių dar tiksliau nustatyti ir vertinti reljefo ypatybes bei sudėtingas vietoves“, – sako LGT direktorius Egidijus Viskontas.
Geologiniai žemėlapiai – būtinybė
Kartografuojama ne tik tam, kad žinotume, kokie sluoksniai sudaro Lietuvos žemės gelmes, kaip jie pasiskirstę, kokia jų sudėtis ir pralaidumas. Šie žemėlapiai svarbūs planavimui, infrastruktūros plėtrai, gynybos poreikiams, žemės ūkiui, požeminio vandens apsaugai, naudingųjų iškasenų tyrimams, statybų, transporto ir energetikos projektams bei pramonės vystymui.
Stambaus mastelio (1:50 000) kvartero nuogulų geologinių žemėlapių būtinybę patvirtina pavasarį Pabradės poligone įvykusi nelaimė: vykdant gelbėjimo darbus paaiškėjo, kad pelkės gylis čia siekia ne kelis, o net 15 metrų ir daugiau. Tokie incidentai rodo, kad tikslūs duomenys, surinkti kartografuojant sudėtingose vietovėse, gali padėti išvengti nelaimių ar bent sumažinti riziką.
Ypač svarbu, kad 2025 m. kartografuojamos teritorijos apima ir pasienį su Kaliningrado sritimi bei Lenkijos Respublika. Tokiose geopolitiškai jautriose zonose patikimi duomenys apie gruntus, vandens telkinius, pelkes ir reljefą tampa strateginiu ištekliu.
LGT sudaromi geologiniai žemėlapiai prieinami elektroninių paslaugų portale. Jais remiasi skirtingos sritys – nuo savivaldybių, planuojančių infrastruktūrą, iki ūkininkų, vertinančių dirvožemio savybes, nuo verslo, ieškančio išteklių, iki krašto apsaugos institucijų.
