Mieli jonaviečiai, ačiū už tai, kad balsavote! O ypač ačiū tiems, kurie išreiškė pasitikėjimą manimi.
Tikiuosi, kad Jūsų aktyvumas bus ne mažesnis ir antrame rinkimų ture! Nebūkime abejingi - darbą ir pilietinę pareigą atlikime iki galo.
Blogiausia, kaip mes galime pasielgti - tai sustoti pusiaukelėje. Kviečiu palaikyti pastangas siekiant realių permainų.
Vienos valstybės tampa turtingos, o kitos – ne? Pritaikę gerąją pasaulio praktiką galėtume sukurti gerovę čia, Lietuvoje.
Akys krypsta į Airiją. Ten per 20 metų BVP vienam gyventojui išaugo nuo 62 iki 131 procento ES vidurkio.
Kaip jiems tai pavyko? 1987 metais priimti keturi esminiai susitarimai, kurie sudarė sąlygas šalies ekonomikos augimui.
Pirma tarpusavyje konkuruojančios politinės partijos sutarė netrukdyti viena kitai vykdyti svarbių struktūrinių ekonominių reformų.
Antra, darbdaviai, darbuotojai ir vyriausybė susitarė kelti darbo užmokestį mainais į mažesnę mokesčių naštą, todėl įmonės suinteresuotos kelti darbo užmokesti savo darbuotojams. Tai didino gyventojų pajamas, mažino emigraciją ir skatino verslumą. Augant ekonomikai biudžeto pajamos padidėjo.
Trečia. Tai užsienio investicijų pritraukimas. Jos pačios neateina jas reikia „atsivesti“. Buvo įkurtos institucijos, atsakingos už investicijų pritraukimą į šalį.
Ketvirta. Prioritetas - ES parama skiriama išsilavinimo ir žmogiškųjų išteklių programoms remti. Tik kvalifikuota darbo jėga gali pritraukti aukštųjų technologijų įmones.
Ką mes turime čia, Lietuvoje? Didžiąją dalį ES paramos skyrėme infrastruktūrai gerinti, o ne gyventojų išsilavinimui ar verslumui skatinti. Lietuva didumą ES lėšų investavo ten, kur ir be ES paramos rodė gerus rezultatus t.y. į kelius ir nekilnojamąjį turtą. Bet gi norint pasiekti tvarų augimą reikia investuoti į žmonių išsilavinimą ir verslumą. Tik tai gali sukurti pagrindą šalies ekonominiai gerovei. Taip iššvaistę ES lėšas rizikuojame likti prie suskilusios geldos.
Atrodo, viskas paprasta. Yra pasaulinė patirtis. Tikiu, kad Lietuvoje nėra žmonių, kurie linki mūsų šaliai nesėkmės. Visi, vadovavę Lietuvai, norėjo gerovės jos gyventojams. Bet kodėl mes esame tokioje padėtyje? Skurdas, socialinė nelygybė, drastiškas gyventojų skaičiaus mažėjimas ir dar daug nusivylimų.
Žmogui ilgai dirbant vienodą darbą susiformuoja mąstymo inercija. Tiesiog negali priimti kitokių sprendimų, nes atsiranda stereotipai, kurie trukdo būti inovatyviam. Todėl visame atsinaujinančiame pasaulyje taikoma rotacija, arba kaip sakome mes, ūkininkai – sėjomaina.
Norit pokyčių - būkit drąsūs, nebijokit permainų. Tikrai pažadu - nebus paprasta. Paprastiems sprendimams jau neliko laiko ir vietos. Galime juos vardinti, bet tai truks ilgai. Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų komanda, turime sprendimus ir už juos nebijome prisiimti atsakomybės.
Man valstybės valdymo pradžiamokslio nereikės mokytis, tikiu, kad mano gyvenimo patirtis ir dviejų universitetų išsilavinimas suteikė man tas žinias.
Būkit pilietiški ir spalio 23 dieną netingėkit ir ateikit balsuoti. Ir toliau būkime kartu. Viskas Jūsų rankose!
“Jeigu Dievas mums davė protą tai, be abejo, nori, kad mes juo naudotumės. Ir jau geriau galvojant suklysti, apsirikti, negu visiškai negalvoti, gyventi lnertiškai, be dvasios.” (Tėvas Stanislovas).
Nuoširdžiai dėkoju už pasitikėjimą.
Pagarbiai
Gintaras Stašionis,
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Lietuvos respublikos Seimą.
Užs. nr. 268. Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminės sąskaitos.
