Greitosios medicinos pagalbos paslaugos –  viena iš visos sveikatos sistemos dalių, kurios pagrindinis tikslas - pradėti teikti skubią medicinos pagalbą pacientams ten ir tada, kai to jiems prireikia. Greitoji medicinos pagalba neįsivaizduojama be specialios transporto priemonės, be apmokytų darbuotojų, atvykstančių į pagalbą pacientui: skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto ir vairuotojo, kurie, turėdami specialią medicinos, transportavimo įrangą, medikamentus bei medicinos įrangą, pirmieji skuba į pagalbą sveikatos sutrikimo paveiktam pacientui.

Apie greitosios medicinos pagalbos veiklą Jonavos rajone kalbiname viešosios įstaigos Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties direktorių Eugenijų Sabutį.

-Ar Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotyje per pastaruosius metus įdiegta kokių nors naujovių? Kokios jos?

-Didžiausia naujovė ta, kad jau beveik metus laiko Jonavos rajono gyventojai, kviečiantys greitąją medicinos pagalbą, bendrauja su centrine dispečerine tarnyba, kuri yra Kauno mieste ir aptarnauja ne tik visą Kauno apskritį, bet ir Šakių, Vilkaviškio, Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonus, t.y., beveik ketvirtadalį šalies gyventojų. Tai buvo padaryta vykdant Sveikatos apsaugos ministerijoje patvirtintą greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tinklo optimizavimą. Nors ne visi pacientai yra patenkinti klausimų, kuriuos išgirsta paskambinę į despečerinę, gausa, jų eiliškumu, tačiau daugelis jų supranta, kad klausimus užduodantis asmuo taip stengiasi kuo aiškiau ir greičiau nustatyti galimą paciento būklę tam, jog vykstantis į kvietimą greitosios medicinos pagalbos ekipažas iš anksto galėtų ruoštis pagalbos teikimui.

Labai patogi naujovė – atnaujintos ryšio priemonės. Šiuo metu greitosios medicinos pagalbos automobiliuose esančiuose vaizdo ekranuose galima valdyti didžiąją dalį kvietimo informacijos: medicinos darbuotojas ar vairuotojas bet kurią sekundę racijos pagalba gali susisiekti su dispečerine tarnyba dėl informacijos tikslinimo ar papildomos pagalbos. Vairuotojams įdiegtos navigacijos sistemos, kurios padeda orientuotis ne tik užmiesčio ir kaimo keliuose, bet ir sodininkų bendrijose, jose pastaruoju metu apsigyvena vis daugiau mūsų rajono gyventojų.

Svarbi naujovė rajono pacientams, patyrusiems galvos smegenų insultą ar širdies infarktą, yra ta, kad nuo pavasario, atsižvelgiant į paciento būklę, jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu gabenamas tiesiai į Kauno klinikas, kuriose šiam atvejui yra sukurti specialūs tik tokiems pacientams pagalbą teikiantys centrai. Jau gabenant tokį pacientą dispečerinė tarnyba informuoja centro darbuotojus, kurie paciento priėmimo laikui būna pasiruošę visą medicininę aparatūrą, vaistus. Išimtiniais atvejais tokį ligonį pusiaukelėje gali perimti klinikų reanimobilis.

Medicinos darbuotojai jau daugiau ne pusmetį pildo atnaujintas kvietimų formas. Šios formos iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingos, tačiau iš tiesų labai palengvino medicinos darbuotojų darbą, nes nebereikia gaišti laiko pildant keletą skirtingų dokumentų.

Šiais metais tiek medicinos darbuotojų, tiek pacientų dar laukia keletas naujovių, nes Sveikatos apsaugos ministerija nuo lapkričio mėnesio pakeitė greitosios medicinos pagalbos įstaigoms privalomų naudoti vaistų, medicinos prietaisų, apsaugos priemonių sąrašą.

Vis dėlto vienos naujovės nepavyko įteisinti, t.y. nebuvo įvestas bendras greitosios medicinos pagalbos kvietimo numeris, todėl ir šiuo metu, kviesdami greitąją, turite iš Teo tinklo skambinti 03, Ominitel – 103, o Bitės ir Tele2 – 033. Gaunu nemažai prašymų paaiškinti, kaip veikia trumpasis numeris 112. Taip, juo taip pat galima skambinti, tačiau juo atsiliepia Bendrasis pagalbos centras, kuriame nedirba medicinos darbuotojai ir kuris labiau skirtas kviesti gaisrininkus ar policijos darbuotojus. Nors daug kalbama apie tai, kad reikia palikti tik vieną pagalbos tarnybų numerį, tačiau kol tai nėra padaryta, vis tik rajono gyventojus skatinu skambinti ne numeriu 112, o 03, 103 ar 033, nes tokiu atveju prisiskambinsite tiesiai į greitosios medicinos pagalbos dispečerinę tarnybą, kuri jūsų kvietimą perduos artimiausiai laisvai brigadai.

-Kokie kvietimai dominuoja Jonavos rajone, koks jų pobūdis?

-Kvietimų skaičius Jonavos rajone kiekvienais metais stabiliai auga. Jeigu 2011 metais aptarnavome 12171 kvietimą, tai 2012 jų buvo 12436, o 2013 – 12973. Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu tai, kad, augant kvietimų skaičiui, gyventojų skaičius Jonavos rajone nuolat mažėja, tačiau, pažiūrėjus į Jonavos rajono gyventojų demografinę sudėtį, o labiausiai - į sergamumo statistiką, viskas atsistoja į savo vietas, nes dažniausiai gyventojai serga lėtinėmis ligomis. Pastarosios būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, kurių skambučiai ir sudaro didžiąją dalį visų greitosios medicinos pagalbos kvietimų.

Kitą didelę dalį kvietimų sudaro ūminiai susirgimai, nelaimingi atsitikimai. Apmaudu, kad greitosios medicinos pagalbos išteklius dažnai tenka naudoti ne pagal tiesioginę paskirtį ir spręsti socialines rajono gyventojų problemas, t.y. vykti pas girtaujančius ir negalinčius pareiti namo asmenis, tenka nuo šalčio gelbėti neturinčius gyvenamosios vietos žmones, vežant juos į globos namus. Kartais tenka būti arbitrais šeimyniniuose konfliktuose arba teikti psichologinę pagalbą vienišiems seneliams, neturintiems giminaičių arba neprižiūrimiems artimųjų.

Nors visi darbuotojai turi ilgametę patirtį, tačiau jie taip pat sunkiai išgyvena kitų žmonių nelaimes, ypatingai tuomet, kada tenka juos gelbėti avarijų, nelaimingų atsitikimų metu, kai tenka konstatuoti skenduolių ar savižudžių mirtis. Ypatingai skaudžiai reaguojama tada, kai padaroma viskas, kad atgaivinti pacientą, tačiau mirtis jį vis tiek pasikviečia pas save. Tokiai atvejais medicinos darbuotojams nesvetimi ir emociniai išgyvenimai, ašaros. Įstaigos darbuotojų darbas tikrai nėra lengvas nei fiziškai, nei psichologiškai.

-Kiek šiuo metu įstaigoje dirba darbuotojų, kaip atrodo eilinė darbo diena?

-Šiuo metu įstaigoje dirba 36 darbuotojai, iš jų 28 tiesiogiai dalyvauja teikiant medicinos pagalbą. Kadangi įstaiga dirba ištisą parą be jokių pertraukų, visi šie darbuotojai dirba pamainomis. Įstaigoje pastoviai budi trys greitosios medicinos pagalbos brigados. Vieną brigadą sudaro skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas (anksčiau vadintas felčeriu) ir vairuotojas. Pamainos keičiasi kiekvienos dienos 8 valandą ryto, o pamainos trukmė – 24 valandos. Kaip ir minėjau, bet kurio paciento skambutį fiksuoja dispečeris, o visa koncentruota informacija internetu specialia programa bei į raciją perduodama tiesiogiai medicinos darbuotojui ir vairuotojui, kurie iš karto vyksta į kvietimą. Kvietimus medicinos darbuotojas gali priimti ir būdamas kelyje ar bet kurioje kitoje vietoje, nes įstaiga turi visą reikalingą šiuolaikinę ryšių sistemą, kurią minėjau pradžioje.

Suteikusi pagalbą, brigada grįžta į įstaigą ir budėjimo režimu laukia kito kvietimo. Įstaigos darbuotojams pačioje įstaigoje sudarytos visos būtinos darbo ir poilsio sąlygos: yra šiuolaikinė virtuvė, jie gali naudotis internetu, dviejose patalpose yra televizoriai, medicinos darbuotojai ir vairuotojai turi atskiras poilsio patalpas.

Nepriklausomai nuo kvietimų skaičiaus mūsų įstaigos brigados privalo juos aptarnauti. Kadangi brigadų valdymu šiuo metu užsiima Kauno miesto greitosios dispečeriai, esant dideliam kvietimų skaičiui arba matant, kad kvietimą greičiau gali aptarnauti kito rajono greitosios medicinos pagalbos ekipažas, priimamas sprendimas siųsti kitą arba papildomą brigadą.

Nežiūrint į tai, kad kartais per parą kvietimų skaičius perkopia  50, tačiau, vertinant kvietimų operatyvumo statistiką, mes daugiau kaip 90 procentų kvietimų aptarnaujame pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus operatyvumo rodiklius.

Įstaigos darbuotojai nuolat kelia savo kvalifikaciją ne tik išoriniuose, specializuotuose, tačiau ir vidiniuose mokymuose. Pavyzdžiui, visai nesenai pats vedžiau visiems įstaigos darbuotojams mokymus, susijusius su korupcijos prevencija, taip pat alkoholio prevencijos mokymus. Įstaigos darbuotojai taip pat dalyvauja Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tarnybų žaidynėse. Kelis kartus per metus kolektyvas susiorganizuoja  ekskursijas ne tik po Lietuvą, bet ir svečias šalis - jau buvome nuvykę į Latviją, Estiją. Visada kartu švenčiame Naujuosius metus, darbuotojų jubiliejus.

Kaip ir kiekviename kolektyve, kartais neišvengiame nesusipratimų, ginčų ir konfliktų, tačiau malonu, kad tai pasitaiko tikrai retai. Visi darbuotojai yra tikri savo darbo profesionalai, daugelis jų dirba po dvidešimt ir daugiau metų, todėl moka susivaldyti ir žino kaip sutramdyti įtampą.

-Kaip sekasi bendradarbiauti su kitomis rajono gydymo įstaigomis?

-Mano nuomone, šį klausimą reikėtų užduoti ir ligoninės ar pirminio sveikatos centro vadovėms, tačiau, manau, kad darbiniai santykiai yra neblogi. Nors mūsų įstaigos ir yra atskiros, tačiau labai dažnai turime dirbti kartu. Glaudžiausiai dirbame su Jonavos ligonine, kadangi dažnas pacientas yra atgabenamas į šios įstaigos priėmimo skyrių, kur perduodame jį ligoninės kolektyvui. Iškilus problemoms, organizuojame tarpusavio susitikimus, pasitarimus. Šiuo klausimu padeda ir Jonavos rajono savivaldybės gydytoja, stengdamasi derinti kiekvienos įstaigos interesus.

-Kaip pasikeitė jūsų asmeninis gyvenimas nuo tada, kai pradėjote vadovauti įstaigai?

-Kadangi esu šeimos žmogus, tai šeimyniniame gyvenime didelių pokyčių neturėjau. Džiaugiuosi, kad būdamas nuo gimimo jonavietis, galiu matyti, kaip gimtasis miestas gražėja, kaip džiaugiasi mano sūnus, galėdamas saugiai žaisti naujose žaidimų aikštelėse, važinėtis dviračių takais. Džiaugiuosi, kad kiekvieną rytą galiu jį palydėti į pradinę mokyklą, kuri yra vos keli žingsniai nuo namų ir pėsčiomis eiti į darbą, kad nereikia grūstis spūstyse. Kadangi gyvenu Lakštingalų rajone, vasaromis su žmona juokaujame, kad gyvename kurorte, nes jaunimas vaikščioja vienomis maudymosi glaudėmis, panašiai kaip Palangoje. Labai patinka ir tai, kad visur Jonavoje galiu nueiti pėsčias, kad turime sutvarkytą aplinką, kuria malonu vaikščioti ir kurios negėda parodyti mus aplankantiems draugams ir pažįstamiems.

-Ką dar norėtumėt pasakyti rajono gyventojams?

-Noriu rajono gyventojus paskatinti nebūti abejingus. Beveik kiekvieną dieną važiuojame į kvietimus, kai kviečiantysis pamato gulintį žmogų. Žmogus gali gulėti dėl daugelio priežasčių, kurių dispečeris klausinėja skambinančiojo, tačiau retas teikiasi prieiti prie gulinčio žmogaus ir, dispečerio padedamas, įvertinti jo būklę. Dažniausiai apsiribojama tik skambučiu ir standartine fraze, kad tai medikų darbas. Žinoma, dažniausiai viešose vietose gulinėja neblaivūs asmenys, tačiau bet kuriuo atveju kviečiant greitąją pagalbą reikia ir pačiam iš pradžių įvertinti situaciją. Tik retas praeivis nori tai padaryti, nors tai turėtų būti kiekvieno mūsų pareiga.

Taip pat labai prašau nebūti abejingais tuo atveju, jeigu greitosios medikai prašo jūsų pagalbos panešant pacientą. Visi turime suprasti, kad tik vairuotojas ir medicinos darbuotojas dažnai nėra pajėgūs nešti ligonį, ypač tuomet, jeigu jis turi viršsvorio. Visada pagalvokite, kad ir jums kada nors prireiks tokios pagalbos.

Ypatingai prašau vairuojančių rajono gyventojų visuomet praleisti greitosios medicinos pagalbos automobilius, skubančius pas pacientus. Pagalvokite - juk jie gali skubėti pas jūsų artimuosius.

Jonaviečiams noriu palinkėti saugoti savo sveikatą. Linkiu naudotis visomis nemokamomis profilaktinio sveikatos tikrinimo programomis, o pajutus ligos simptomus, nesidrovėti kreiptis į gydytojus. Taip pat linkiu atsisakyti esamų žalingų įpročių, o jaunimui – jų net neįgyti. Kantrybės ir pakantumo, geranoriškumo ir atjautos – šito mums visiems šiandien labiausiai reikia.

Užs.nr. 026