Pusė užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, bet gali užkrėsti kitus – tuo pasižymi „tyliuoju žudiku“ pramintas virusinis hepatitas B, galintis sukelti kepenų cirozę ar net jų vėžį. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, kovojant su šia infekcine liga sunkiausia yra tai, kad nuo užsikrėtimo iki diagnozės gali praeiti ir 15 ar 20 metų.

„Tai reiškia, kad žmogus gali „nešioti“ šį virusą ir nejausti kažkokių specifinių klinikinių simptomų, kitaip tariant – nežinoti, jog serga. Nepaisant, kad simptomai neišsivysto, žmogus gali užkrėsti kitus. Tai ir yra pagrindinis šios ligos pavojus“, – pabrėžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai.

Anot jų, prieš daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje nuo hepatito B infekcijos pradėjus skiepyti naujagimius ir kūdikius, sergamumo rodikliai svariai pagerėjo. Pavyzdžiui, 1998 m. Lietuvos gyventojų sergamumo hepatitu B rodiklis siekė 12,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o 2017 m. – 0,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vis dėlto, pastarųjų kelerių metų skiepijimo tendencijos specialistams kelia susirūpinimą. Duomenys rodo, jog vaikų iki vienerių metų, paskiepytų trimis dozėmis, sumažėjo: 2005 m. skiepijimo aprėptys buvo 95,1 proc., 2010 m. – 94,5 proc., 2015 m. – 93,8 proc., o 2020 m. sumenko iki 91,4 proc.

Tad, savo ruožtu, specialistai ragina tėvus atsakingai vertinti rizikas ir pasinaudoti galimybe apsaugoti vaikus nuo hepatito B keliamo pavojaus. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą, t. y. tris dozes, užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais – ir visą likusį gyvenimą.

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės lėšomis, nuo hepatito B pirma doze skiepijami naujagimiai per pirmąją parą po gimimo, taip pat 1 mėnesio bei 6 mėnesių amžiaus.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad virusiniu hepatitu B užsikrečiama per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), taip pat nesaugius lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo). Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs virusinio hepatito B infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą, kuriame ieškoti jo serologinių žymenų.

Pernai Lietuvoje iš viso buvo registruoti devyni ūminio ir 18 lėtinio virusinio hepatito B atvejų, iš kurių dauguma – Vilniaus apskrityje: devyni ūminio ir 14 lėtinio virusinio hepatito B atvejų.

NVSC inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: