„Jis man labai matytas“, - sukuždėjo vienas iš Jonavos girininkų, mums braunantis iki miško upės, kurioje gyvena bebrai.

Ketvirtadienį Jonavoje viešėjęs gamtos fotografas Ričardas Anusauskas išties pažįstamas ne tik iš televizijos, nors jo kelionių įspūdžiai įvairiose laidose matyti ne vieną ir ne du kartus.

Daugiau nei 150 pasaulio šalių aplankęs R.Anusauskas yra išleidęs tris savo fotografijų albumus, o jo nuotraukų galerijoje – šimtai tūkstančių kadrų: nuo nuodingiausių pasaulyje gyvačių, laukinės Afrikos gamtos iki Lietuvoje skraidančių paukščių. Fotografas yra sulaukęs pasiūlymo rašyti „Nacionalinės geografijos“ žurnalui.

Todėl pasikviesti kelionių ir fotografijos gurmaną į Jonavą išsyk pasirodė naivu – greičiausiai nesutiks.

„Atvažiuosiu. Įdomi mintis. Ruošiu ir naują savo knygą „Gražuolė Lietuva“, todėl gal Jonavos rajone taip pat rasime vietų ar gyvūnų, kurie tiks knygai“, - sutiko R.Anusauskas.

Pastaraisiais metais menininkas itin daug dėmesio skiria Lietuvos gamtai.

„Kodėl? Nes mano gyvenimo uždavinys – išmokyti dukterį Eveliną dainuoti, jau įvykdytas. Daug metų tam skyriau. Dabar – mano laikas“, - lengvai sukiodamas visureigio vairą kalbėjo R.Anusauskas.

Su žinomu fotomenininku R.Anusausku galima keliauti kone į pasaulio kraštą. Galingas automobilis pritaikytas važiuoti, atrodytų, nepravažiuojamomis vietovėmis. Jis tarsi sviestu rieda giliais miško keliais. Beveik visada.

Virš mūsų galvų – kitas pasaulis

Nesu didelė gamtos žinovė, o galvą į dangų užverčiu nebent tada, kai išgirstu lėktuvo garsus.

Todėl, kaip ir nemažai lietuvių, manau, kad be lėktuvų virš mano galvos skraido nebent varnos ir žvirbliai. Dar – kregždės ir balandžiai.

Tačiau virš mūsų galvų yra kitas pasaulis, kurio mes, mažai besidomintys gamta, net neįtariame esant. Virš mūsų galvų skraido šimtai rūšių paukščių. Ten skamba ir šimtai melodijų su skirtingomis jų „aranžuotėmis“.

„Ar Jonavoje yra miesto tvenkinys?“ – vos susitikus ankstyvą ketvirtadienio rytą pasiteiravo R.Anusauskas.

„Yra“.

„Važiuojam“.

Rodydama kelią iki pirmojo Varnutės tvenkinio nelabai suvokiau, ką veiksime beveik viduryje miesto. Nes laukine gamta čia net nekvepia.

Raudonosios knygos viršelio paukštis – ir Jonavoje

Tačiau Ričardo pasakojamos istorijos atrodo neįtikėtinos. Vilniuje gyvenančiam menininkui sostinės Vingio parke pavyko nufotografuoti retą Lietuvoje paukštį – mandarininę antį.

„Iš viso Vingio parke esu nufotografavęs 178 paukščių rūšis, iš jų 40 yra įrašytos į Raudonąją knygą. Beje, ar žinote, kad kukutis, vienas iš retų paukščių, gyvena ir Jonavos kraštuose? Kukutis yra ir ant Raudonosios knygos viršelio“, - pasakojo R.Anusauskas.

Bevaikštant aplink Varnutės tvenkinį R.Anusauską visų pirma nustebina faktas, jog tvenkinys yra tuščias – čia neplaukioja jokie paukščiai.

„Įdomu, kodėl? Gal juos išbaidė greta vykstančios statybos, o gal yra kažkokia kita priežastis? Tačiau čia turėtų būti ir ančių, ir gulbių“, - svarstė R.Anusauskas.

Tačiau kelias antis ir vieną gulbę pamatome kitapus kelio esančiame atrame Varnutės tvenkinyje.

Bevaikštinėdami aplink Varnutės tvenkinius per maždaug penkiolika minučių aptinkame trylika rūšių paukščių – tvenkinio gulbes-nebyles, ežerinę nendrinukę, antis, nendrinę lingę, kėkštą, krakšlę ir kitus. Juos R.Anusauskas atskiria taip pat lengvai, kaip stilinga moteris drabužių dizainerių kūrinius.

„Net neabejoju, kad jų čia yra ir daugiau. Todėl praleidus čia kelias dienas tikrai pavyktų padaryti puikių kadrų, o jūs nustebtumėte, kokie paukščiai gyvena beveik Jonavos miesto centre“, - pasakojo R.Anusauskas.

Dumsių miškai - gyvatynas

Toliau sukame į Miško gatvėje esančią Jonavos girininkiją. Esame sutarę susitikti su Jonavos urėdu Rolandu Skuja, o jis pažadėjęs rekomenduoti vietas, kur būtų galima nuvažiuoti.

Pirmasis sustojimas – Dumsių girininkijoje, o mus pasitikęs girininkas Mindaugas Kriščiūnas pasiūlo eksursiją po savo prižiūrimus plotus.

R.Anusauskas sako norįs pamatyti ne tik paukščius, tačiau ir įdomias mūsų krašto vietas. Ne turistines, tačiau ir tas, kur sunkiai įžengia žmogaus koja.

Sukame prie pelkės. Tačiau pirmasis susitikimas - ne su paukščiais, o su angimi. Vienintele nuodinga gyvate, gyvenančia Lietuvoje.

„Žiūrėkit, ji didelė. Paprastai jos būna mažesnės. Angis nėra retai matoma gyvatė, uogautojai ir grybautojai žino, kad pas mus – gyvatynas. Daug jų“, - stebėdamas saulėje ramiai gulinčią gyvatę pasakoja Dumsių girininkijos girininkas M.Kriščiūnas.

Tačiau gyvatė – kaip paukštis. Nufotografuoti ją sunku, nes vos nutaikius objektyvą, ši pakelia galvą ir nušliaužia savais kelias, matyt, pykdama dėl sutrukdyto poilsio.

Tačiau gyvate R.Anusausko nenustebinsi. Menininkas pasakoja apie savo kelionę į Belizą Afrikoje, kur teko susidurti su žmogumi-gyvačių sūnumi.

„Jis gyveno tarp nuodingų gyvačių, o viena nuodingiausių pasaulio gyvačių žalioji mamba man matant įgėlė jam kelis kartus. Paprastai nuo šios gyvatės įgėlimo žmogus miršta per dvidešimt sekundžių. O jam – nieko. Tai žmogus, kuris nuo kūdikystės užaugo tarp gyvačių, o savo motina jis vadina kobrą“, - kelionių prisiminimus pasakojo R.Anusauskas.

Ši istorija buvo rodyta ir Lietuvos televizijų laidose, o žurnalistai rėmėsi R.Anusausko filmuota medžiaga.

Genio valgykla

Girininkas M.Kriščiūnas mus lydi link žemyninės kopos. Jei čia atvyktum užmerktomis akimis, galėtum pamanyti esąs Nidoje.

„Gražu. Labai gražu. Ši vieta, manau, tikrai pateks į nuotraukų albumą „Gražuolė Lietuva“, - it vaikas džiaugėsi fotomenininkas.

Žemyninėje kopoje peri tetervinai, gervės, o taip jau minėtas kukutis. Žemyninė kopa unikali ir savo gamta – čia dėl sovietmečiu vykdytos karinės veiklos susiformavę smėlynai.

M.Kriščiūnas mus nuveda ir prie genio valgyklos. Kei kada ant žemės pamatysite nemažą kiekį kankorėžių, žinokite, kad čia juos greičiausiai sunešė geniai.

Vieną iš kankorėžių snapu įtvirtindamas į medžio kelme padarytą skylę genys kapoja snapu tol, kol šis tampa “nevalgomas”. Tada panaudotas kankorėžis metamas į šalį, o į jo vietą atnešamas kitas.

Kopoje filmuotas žinomas rusų filmas

Įdomu ir tai, kad buvusiose tankų stovėjimo aikštelėse dėl supluktos žemės neauga medžiai: pušys čia tik kelių dešimčių centimetrų aukščio.

„Jos sodintos tuo pačiu metu, kaip ir greta augančios didžiosios pušys. Tačiau matote, kaip skirtingai užaugo“, - pasakojo M.Kriščiūnas.

Dumsių žemyninėje kopoje dar 1969 metais filmuotas ir kultinis rusų filmas „Baltoji dykumos saulė“.

Režisieriaus Vladimiro Motyliaus režisuotas kino filmas Rusijoje buvo vadinamas vienu iš sovietinės kinematografijos simbolių ir viena pelningiausių sovietinės kino produkcijos juostų.

***

Kokie paukščiai gyvena Jonavos rajone? Kodėl fotografuojant paukščius reikia palapinės ir kantrybės? Kaip „pagauti“ juodąją meletą? Kur peri juodasis gandras? Kelionės su R.Anusausku tęsinys – rytoj jonavoszinios.lt

Jei domitės gamtos fotografija ar norite pamatyti daugiau gamtos nuotraukų su Lietuvos ir pasaulio vaizdais, apsilankykite Ričardo Anusausko internetiniame puslapyje  www.wildphotogallery.com