Tarp Dumsių ir Užusalių, miškuose, laukiame girininko Žilvino Koncevičiaus. Jis perims mūsų kelionės estafetę. Kol atvažiuos girininkas, Ričardas Anusauskas čia pat išsiima kompiuterį -rodo savo darytas nuotraukas ir pasakoja jų istorijas.
Netrukus miško keliais atvingiuoja Ž.Koncevičiaus visureigis, o iš jo išlipęs girininkas taip pat prikiša nosį prie kompiuterio.
„Ar jūs manot, kad po tokių nuotraukų, kokias pamatėme, mes jums Jonavoje parodysim ką nors įspūdingesnio?“ – pasikrapšto galvą Ž.Koncevičius.
Susitikimas - su geniu ir meleta
Sustojame Užusalių seniūnijos miškuose. Didžiausia tikimybė nufotografuoti paukštį, pasakoja R.Anusauskas, laukti jo greta senų ar naujų kirtaviečių, pelkių, miško laukymių ar ką tik nušienautoje pievoje. Be to, paukščius reikia ne tik matyti, tačiau ir girdėti. Norint padaryti menišką paukščio nuotrauką, kartais reikia ne metų ir ne dviejų.
„Dažniausiai jie nuskrenda, o tu lieki nieko nepešęs. Tačiau gamtos fotografai tą žino ir kantrybės mes turim labai daug. Laukdamas vieno paukščio vienoje vietoje praleidžiu net po kelias dienas. Būna visko – tenka maskuotis pačiam, maskuoti fotoaparatą tam, kad po žingsnį galėtum vis labiau priartėti prie paukščio“, - pasakojo gamtos fotografas.
Pirmasis mūsų susitikimas Užusalių miškuose – su geniu. Kol ramiai laukiame tinkamo momento jį nufotografuoti, atskrenda ir kuoduotoji zylė.
Važiuojame toliau, ir stojame prie medžio, kur pasakoja girininkas Žilvinas, gyvena juodoji meleta – iš tolo paprastą varną primenantis paukštis.
Fotografas R.Anusauskas pro žiūronus apžiūri drevę, kur galėtų būti meletos lizdas. Panašu, kad išties taip. Reikia laukti – paukštis turėtų atskristi.
Maždaug po dvidešimties minučių aukštai virš mūsų galvų ratus išties pradeda sukti meleta. Atsargiai, tyrinėdama aplinką ir nesuvokdama, ką jos teritorijoje veikia didelis ir galingas visureigis.
Ieškoti gandro – pievomis ir miškais
Jonavos rajone gyvena daugiau nei šimtas paukščių rūšių, o visoje Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 380.
„Iš jų 360 aš esu nufotografavęs. Jūsų krašte iš retų paukščių gyvena jau minėtas kukutis, lututė. Palei Nerį skraido maži ir gražūs paukščiai – tulžys, taip pat gyvena tetervinai, kurtiniai, pelėsakalis ir daugybė kitų.
Vienas iš retų paukščių, kurį nufotografuoti nėra lengva ir kuris gyvena Jonavos rajone – juodasis gandras. Bandysime jo paieškoti“, - pasakoja R.Anusauskas.
Girininkas Žilvinas kelioms valandoms mus palieka. Atsisveikiname Kalnėnų kaime – čia, pasakoja žmonės, atskrenda mūsų ieškomas paukštis.
„Kartais matom“, - patvirtina vietos gyventojai. Prieš mus - ką tik nušienauti dideli pievų laukai, o už jų – miškas.
„Ar galima automobiliu įvažiuoti į jūsų pievą?“ – R.Anusauskas teiraujasi Kalnėnų kaimo gyventojos.
„Prašom“, - patraukia pečiais daržą ravinti moteris, ir tingiai riedantį visureigį nužiūri taip, lyg į jos laukus būtų nusileidę ufonautai. Nesupratęs, kas vyksta, iš pievos sprunka medžiojantis katinas.
Privažiavę mišką automobilį paliekame ir einame gilyn. Miškas – gilus, tarsi Vištyčio ežeras. Braunamės per šakas ir lipame per kelmus. Kodėl – nežinome ir patys, nes rasti gandro lizdavietę nežinant vietų yra sunkiau, nei liežuviu pasiekti savo nosį.
Ten, kur baigiasi kelias
Netrukus sugrįžta ir girininkas Žilvinas. Važiuosime ten, kur baigiasi kelias, sako. Užusalių girininkijos teritorijoje yra vieta, kurioje stovi gana retai sutinkamas ženklas – „Kelio pabaiga“.
Ž.Koncevičius palydi ir iki seniausios Svilonių pušies. Jos amžius – apie 350 metų, o skersmuo – daugiau, nei metras.
Atsisveikiname. Laikas tirpsta paskutinių atostogų dienų greičiu. Tačiau kai iš akiračio dingsta girinininko automobilis, gamtos fotografas R.Anusauskas persigalvoja: „Važiuojam dar kartą paieškoti juodojo gandro“.
Vietoje juodojo gandro - traktorius
Sukame tais pačiais keliais, tačiau šį kartą – į dar atokesnius ir sunkiai pravažiuojamus miško keliukus. Visą kelionę be priekaištų šeimininko užgaidas tenkinęs visureigis pasipriešina. Ir sustoja.
Nepadeda niekas – nei keturi varomi ratai, nei po jais kišamos atramos. Į pagalbą tenka kviestis girininką Žilviną.
Tačiau vieta, kurioje esame įstrigę, nepravažiuojama ir girininko visureigiui, todėl vietoje vienos jau turime dvi molyje užklimpusias mašinas.
Tarsi tai būtų juodojo gandro kerštas.
„Reikia traktoriaus“, - nusprendžia girininkas, ir jau netrukus iš klampaus miško mus ištempia vienas praktiškiausių civilizacijos išradimų – traktorius.
***
R.Anusausko, J.Vilčinskienės nuotr.
Jei domitės gamtos fotografija ar norite pamatyti daugiau gamtos nuotraukų su Lietuvos ir pasaulio vaizdais, apsilankykite Ričardo Anusausko internetiniame puslapyje www.wildphotogallery.com

















