Savininkams susirūpinus sodų sklypuose pastatytų ar tebestatomų namų įteisinimu, šį rudenį antstoliai ypač dažnai sulaukia prašymų tokius statinius užfiksuoti.
Antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga – viena iš priemonių, padedanti tinkamai įforminti pastatų registraciją ir užbaigti statybas, kurios pradėtos anksčiau nei iki 2024 m. lapkričio 1 d., kai įsigalios griežtesni Statybos įstatymo reikalavimai sodų statiniams.
Neturint reikiamų dokumentų įrodyti tikrąją statybų pradžią - sudėtinga
Pasak antstolio Armino Naujokaičio, soduose tebėra niekaip neįteisintų didesnių nei 50 kv. metrų bendrojo ploto ir aukštesnių nei 5 m. aukščio namų. Nesant statybos pradžią patvirtinančių dokumentų, šie statiniai pagal naująjį reglamentavimą nebebūtų laikomi nesudėtingais statiniais, kurie gali būti statomi be projekto ir registruojami supaprastinta tvarka.
„Žmonės tiesiog pasistatė pagal tuo metu galiojusią tvarką, dažnai statė savo jėgomis, bet statinių neįregistravo“,– pastebi A. Naujokaitis. Antstolis pabrėžia, kad be reikiamų dokumentų tokiems savininkams ateityje bus sudėtinga patvirtinti tikrąją statybos pradžią. O tokiais dokumentais gali tapti ir antstolių surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aiškinimu, pateikę statybos pradžią įrodančius dokumentus, iki šių metų lapkričio 1 d. pradėtų statinių savininkai turės galimybę įregistruoti pastatus arba užbaigti statybas tokia pačia tvarka, kokia galiojo statybos pradžioje.
Antstolis Rimantas Vižainiškis primena, kad esamų ir būsimų statybų aikštelės apskritai išlieka bene populiariausia faktinių aplinkybių konstatavimo vieta, kadangi čia persipina itin daug techninių ir teisinių klausimų.
Statybos išlieka „faktų konstatavimo klasika“
„Daugelis statybų bendrovių prieš darbus prašo užfiksuoti ne tik gretimų namų fasadus, bet ir tuose namuose esančių butų lubas, sienas, grindis, jeigu tik gyventojai sutinka. Pasinaudodamos antstolio paslauga, statybų bendrovės įsivertina savo atsakomybės už gretimų pastatų būklę ribas ir geranoriškai siūlo gyventojams atlyginti nuostolius, jeigu jų atsirastų. Toks kelias statybų bendrovėms finansiškai kur kas naudingesnis, negu vėlesnis bylinėjimasis dėl gyventojų turtui galimai padarytos žalos ar netgi statybų sustabdymas iki teisminio ginčo pabaigos“,– sako antstolis R. Vižainiškis.
Taip pat, antstolio R. Vižainiškio žodžiais, statybose dažnai tenka fiksuoti įvairias faktines situacijas rangovų bei subrangovų prašymu. Sutartyse numatomi darbų atlikimo terminai, bet reikiamu metu objektai gali būti dar neparuošti: pavyzdžiui, dar nėra durų, ant kurių turi būti montuojama signalizacijos įranga. Panašiais atvejais antstolio užfiksuoti statybų objekto vaizdai rangovus ar subrangovus apsaugo nuo galimų reikalavimų atlyginti nuostolius už pavėluotą darbų atlikimą.
Ilgame antstolių fiksuojamų objektų sąraše – ir vėjo jėgainės, ir sliekai
Vis dėlto statybos yra tik viena iš antstolių fiksuojamų objektų rūšių. Jų sąrašas ilgas ir nuolatos papildomas. Jame – ir bankrutuojančių įmonių turto būklė, ir iš miesto aikštelių išvežami bešeimininkiai automobiliai, ir sausrų ar liūčių suniokoti pasėlių ar uogakrūmių plotai, ir akcininkų ar kitokie susirinkimai, ir informacija interneto svetainėse bei socialiniuose tinkluose, ir vėjo jėgainės ir net sliekai.
Antstolė Svajonė Žukaitienė pasakoja neseniai buvusi kviečiama fiksuoti žemės sklype suguldytas vėjo jėgainės dalis ir jų numerius, kad savininkas turėtų numeraciją patvirtinančius įrodymus. Kitame sklype teko fiksuoti sudegusios vėjo jėgainės mentes. Antstolei užfiksavus ant žemės nukritusias įrenginio dalis, savininkas galėjo jas perkelti į kitą vietą ir vėl naudotis savo žeme greičiau, nei bus galutinai išspręstas ginčas su turto draudimo bendrove.
Antstolis R. Vižainiškis prisimena skaičiavęs Kalifornijos sliekus dirvožemyje. Tokios paslaugos paprašė fermos, kurioje anksčiau buvo auginami šie sliekai, savininkas. Kadangi ankstesnis savininkas prieš perduodamas pastatą nukasė ir išsivežė viršutinį dirvožemio sluoksnį, o su juo – ir didžiąją dalį sliekų, naujasis savininkas pasitelkdamas antstolio paslaugą siekė apsidrausti nuo galimų pretenzijų. Mat apatiniame po ferma esančios žemės sluoksnyje sliekų taip pat buvo, tik jau gerokai mažiau.
Faktinių aplinkybių konstatavimas yra populiariausia iš Lietuvos antstolių teisinių paslaugų ir sėkmingai teikiama jau daugiau kaip 20 metų. Fizinių ir juridinių asmenų užsakymu įvairios faktinės aplinkybės Lietuvoje konstatuotos beveik 61 tūkst. kartų.
Teikdami šią paslaugą, antstoliai užfiksuoja objektyviai matomus arba girdimus įrodymus – įvykių aplinkybes, turto ar daiktų būklę ir kt. Jei reikia, naudojamos vaizdo ir garso įrašymo bei kitos techninės priemonės. Užfiksuoti įrodymai aprašomi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Svarstant galimybę pasinaudoti faktų konstatavimo paslauga, svarbu aptarti su antstoliu savo lūkesčius ir išsiaiškinti, ar gali būti pasiektas norimas rezultatas. Antstoliai fiksuoja įrodymus laikydamiesi objektyvumo, nešališkumo, tikslumo principų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nepateikiamos antstolio išvados, todėl protokolo turinys ne visais atvejais gali būti toks, kokį įsivaizduoja klientas.
Dėl faktų konstatavimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį Lietuvos antstolį (antstolio veiklos teritorija neturi reikšmės). Antstolių kontaktai skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris gali padėti išspręsti ginčus ar jų išvengti. Visi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai saugomi Antstolių informacinėje sistemoje ir negali būti keičiami.
Lietuvos antstolių rūmų inf.
