Vyrų emocinė sveikata – itin svarbus bendros visuomenės gerovės aspektas. Visuotinai sutariama, kad svarbu sugriauti stigmas, susijusias su vyrų emocine sveikata ir sukurti saugias erdves vyrams atvirai kalbėtis apie savo problemas, iššūkius, sunkumus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje surengė tarptautinę konferenciją ,,Vyrų emocinė sveikata: paramos ir gerovės link“. Renginys yra dalis bendrai įgyvendinamo projekto „Vyrų krizių centrų/vyrų organizacijų paslaugų ir jų darbuotojų kompetencijų ugdymas Baltijos šalyse“. Renginiu norima paraginti Lietuvos ir užsienio organizacijas glaudžiau bendradarbiauti, taip pat pasidalinti gerąja patirtimi vyrų emocinės sveikatos klausimais.
Lietuvoje vyrų emocinės sveikatos klausimas yra ypatingai svarbus, nes nors savižudybių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau rodikliai išlieka prasčiausi Europoje. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2021 m. mūsų šalyje fiksuotos 565 savižudybės, iš jų – net 439 vyrų, 2020 m. – 607 savižudybės, iš jų – net 474 vyrai.
„Šiandienos diskusija subūrusi tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertus parodo, koks svarbus vyrų emocinės sveikatos klausimas šios dienos visuomenei. Mūsų šalies ir pasaulio statistika negailestingai skelbia, kad Lietuvos vyrai pagal savižudybių skaičių lenkia kitas valstybes. Turime atvirai apie tai kalbėti ir ieškoti sprendimų, nes kančia tyloje nėra pasirinkimas. Būtent emocinė sveikata vaidina lemiamą vaidmenį siekiant finansinės, socialinės ir kitokios sėkmės“, –sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Konferencijoje išsakyta nuomonė, kad emocinės vyrų sveikatos klausimas ilgą laiką buvo pamirštas. Esamos lyčių normos ir tipiški visuomenės lūkesčiai, susiję su moterimis ir vyrais, taip pat yra problemos dalis. Kartais vyrai susiduria su sunkumais net pripažindami, kad yra prastos psichinės būklės ir dažniausiai nelinkę ieškoti pagalbos. Dėl to paslaugų teikimas vyrams, kuriems reikia pagalbos, yra dar subtilesnis ir sudėtingesnis.
„Šiaurietiškas požiūris į šiuolaikinį vyriškumą pabrėžia gyvybiškai svarbų vyrų emocinės sveikatos vaidmenį, pripažįstant, kad, rūpindamiesi savo psichine sveikata, vyrai gali paspartinti lyčių normų kaitą. Iš to laimėsime visi – gyvensime visuomenėje, kuri vertina empatiją, lygybę ir holistinį požiūrį į žmogaus gerovę“, – pabrėžė Helen Nilsson, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė.
Vyrai, iškilus gyvenimiškiems sunkumams ir jaučiant emocinę įtampą kviečiami kreiptis į Vyrų krizių centrus visoje Lietuvoje. Iš viso jų mūsų šalyje veikia dešimt. Tokių centrų specialistai ir savanoriai padeda ugdyti socialinius vyrų įgūdžius, atsikratyti priklausomybių, susitvarkyti su įtampa ir psichologinėmis problemomis, taip pat kovoti su smurtinio elgesio priežastimis.
Šiandien ne retai vyrai vis dar nedrįsta kreiptis pagalbos, jiems užkerta kelia ir visuomenės stereotipai, tačiau sąmoningumas pastebimai keičiasi ir svarbu suprasti, kad turime padėti vyrams, jeigu norime suteikti visapusišką pagalbą jiems.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo ir gerąja patirtimi keitėsi bei vyrų emocinius poreikius atliepiančias paslaugas aptarė mūsų šalies bei užsienio ekspertai, tyrėjai, politikos formuotojai, vyrų organizacijų atstovai.
Vyrų krizių centrų adresus galite rasti ČIA.