Kai palaidas agresyvus šuo puldinėja žmones, natūralu tikėtis, kad paskambinus numeriu 112 bus pasirūpinta pagalba. Tačiau Jonavoje gyvenanti moteris išgirdo, kad policija į tokius įvykius nevyksta, ir buvo nukreipta ieškoti gyvūnų prieglaudų. Vėliau Bendrasis pagalbos centras (BPC) patvirtino, kad pranešimas buvo įvertintas netinkamai ir policijai neperduotas.

Spalio 18-osios, sekmadienio, rytą Jonavoje, Panerių gatvėje, gyventojai susidūrė su dideliu palaidu šunimi, kuris, pasak jų, puldinėjo žmones. Vienam vyrui šuo įkando, o kitą moterį puolė, kai ši vedžiojo savo augintinį.

Moteris, ieškodama pagalbos, paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112. Tačiau atsakymas, kurį ji išgirdo, neatitiko to, ką apie tokius atvejus aiškina atsakingos institucijos.

VMVT nurodo: esant pavojui reikia skambinti 112

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atsakydama į „Jonavos žinių“ klausimus apie tai, kur gyventojams kreiptis susidūrus su agresyviu palaidu šunimi, pabrėžė, kad tiesioginio pavojaus atveju reaguoti turi policija.

„Kai kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei (gyvūnas puola, elgiasi agresyviai arba jau sužalojo žmogų), skubų reagavimą užtikrina policija. Tokiais atvejais gyventojai turi skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112, kuris veikia visą parą, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Policijos pajėgos į pranešimus, perduodamus per Bendrąjį pagalbos centrą, reaguoja visą parą, taip pat savaitgaliais bei nedarbo dienomis“, - nurodė VMVT.

Tarnyba paaiškino, kad jos funkcijos kitokios: gavusi pranešimų apie agresyvius, netinkamai prižiūrimus ar žmones apkandžiojusius šunis, VMVT tiria aplinkybes, vertina gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygas, o nustačiusi pažeidimų gali taikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones.

Tačiau VMVT neatlieka skubaus reagavimo ar patruliavimo funkcijų savaitgaliais ir ne darbo metu.

„Jei nedarbo metu ar savaitgalį kyla tiesioginė grėsmė visuomenės saugumui, skubų reagavimą ir viešosios tvarkos užtikrinimą užtikrina policija (skambinant Bendruoju pagalbos telefonu 112)“, - dar kartą pabrėžė tarnyba.

VMVT taip pat priminė, kad už bepriežiūrių ir palaidų gyvūnų augintinių pagavimą bei karantinavimą savivaldybės teritorijoje atsako savivaldybės administracija, sudaranti sutartis su gyvūnų globos organizacijomis ar tarnybomis. Taigi, kai kyla tiesioginis pavojus, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis numeriu 112, o ne patys ieškoti, kas galėtų paimti pavojingą šunį.

BPC patvirtino: policijai pranešimas nebuvo perduotas

Po VMVT paaiškinimo „Jonavos žinios“ kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, kuris priima skambučius numeriu 112 ir perduoda informaciją atsakingoms tarnyboms.

Iš pradžių BPC patvirtino, kad pranešimai apie agresyvius šunis registruojami ir perduodami policijos pareigūnams. Tačiau norėdamas patikrinti konkretų atvejį centras paprašė nurodyti telefono numerį, iš kurio skambino pagalbos prašiusi moteris.

Jonavietei sutikus, redakcija perdavė šią informaciją. Tuomet paaiškėjo, kad šįkart nebuvo laikomasi nustatytos tvarkos. 

BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyrius patvirtino, kad spalio 18 d. skambutis iš nurodyto telefono numerio užregistruotas centro informacinėje sistemoje.

„Pokalbio metu skambinančioji nurodė, kad jau antrą parą prie namų laksto agresyvus, gana didelis šuo. Taip pat buvo pasakyta, kad praėjusią dieną šuo puolė pranešėją ir jos kaimyną. Pokalbio metu gatvės pavadinimas nebuvo nurodytas, paminėtas tik miestas“, - rašoma BPC atsakyme.

Pasak centro, operatorė moteriai paaiškino, kad policija į tokį pranešimą nevyksta, ir pasiūlė kreiptis į gyvūnų prieglaudas.

„Vis dėlto viso pokalbio metu operatorė stengėsi padėti pranešėjai ir ieškojo gyvūnų prieglaudų, kurios nurodytame mieste galėtų paimti šunį, kontaktinių duomenų“, - teigiama atsakyme.

Kitaip tariant, pagalbos skambutis virto gyvūnų prieglaudų paieška, nors buvo pranešama apie agresyvų šunį, kuris, skambinančiosios teigimu, jau buvo puolęs žmones.

BPC patvirtino ir dar vieną svarbią aplinkybę: pranešimas policijai nebuvo perduotas.

„Pranešimas policijai nebuvo perduotas, o Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas ir suklasifikuotas kaip „Konsultacija“. Toks paaiškinimas neatitiko Centro veiklą reglamentuojančių teisės aktų: visais atvejais, kai agresyvus šuo kelia pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, pranešimai priimami ir nedelsiant perduodami policijos pareigūnams, neatsižvelgiant į paros laiką ar savaitės dieną“, - nurodė BPC.

Centras informavo, kad apie netinkamai įvertintą pagalbos prašymą bus pranešta skyriaus viršininkui, kuris išsamiau įvertins situaciją ir priims atitinkamus sprendimus.

Kartais suklysta ir tie, į kuriuos kreipiamasi pagalbos

Šis atvejis rodo, kad net ir paskambinus numeriu 112, kuris skirtas pranešti apie grėsmę gyvybei, sveikatai ar saugumui, pagalbos kelias gali pasisukti ne ten, kur reikėtų.

Žinoma, BPC nurodė, kad operatorė viso pokalbio metu stengėsi padėti moteriai ir ieškojo gyvūnų prieglaudų kontaktų. Vis dėlto pats centras pripažino, kad skambutis buvo netinkamai įvertintas, o informacija policijai neperduota.

Tokioje situacijoje gyventojui tenka ne tik susidurti su pavojingu gyvūnu, bet ir pačiam mėginti išsiaiškinti, kas turėtų padėti. O jei žmogus nežino, į kokią instituciją kreiptis, gali susidaryti įspūdis, kad pagalbos apskritai nėra kur ieškoti.

Tikėkimės, kad šis atvejis liks pamoka ir ateityje panašių klaidų bus išvengta. Juk skambinant numeriu 112 žmogus neturėtų pats spręsti, ar jo pranešimas vertas policijos dėmesio, ypač kai kalbama apie jau užfiksuotą žmonių užpuolimą.

O kas Jonavoje pasirūpina beglobiais šunimis?

Ši istorija išryškino ir kitą klausimą - kur savaitgalį kreiptis, kai agresyvų gyvūną reikia ne tik sustabdyti, bet ir saugiai paimti.

Gyventojų teigimu, Jonavoje liko nedaug gyvūnų globos galimybių, ypač kalbant apie šunis. Viešai žinomos organizacijos „Miesto katė“ ir „Mylėkime kates“ daugiausia rūpinasi katėmis, todėl gyventojams kyla klausimų, kas priima beglobius ar pavojingus šunis ir ar tokia pagalba prieinama ne darbo metu.

Pagal VMVT pateiktą informaciją, už palaidų ir bepriežiūrių gyvūnų sugavimo organizavimą atsako savivaldybės administracija, kuri turi užtikrinti šių paslaugų organizavimą pagal nustatytą tvarką. Tačiau šio incidento aplinkybės rodo, kad gyventojams svarbu žinoti ne tik tai, kas atsakingas formaliai, bet ir tai, kaip pagalba realiai pasiekiama sekmadienį.

Panerių gatvės gyventojai vėliau teigė, kad agresyvaus šuns ten nebematyti. Jų turimomis žiniomis, gyvūną galėjo paimti kažkokia gyvūnų globos organizacija. Kol kas neaišku, kas tiksliai pasirūpino šunimi ir kur jis buvo išvežtas.

Tačiau viena jau žinoma: kai gyventoja paskambino numeriu 112, jos pranešimas policijai nebuvo perduotas. Tai pripažino pats Bendrasis pagalbos centras.

O būtent šis atsakymas ir turėtų būti svarbiausias šios istorijos rezultatas - ne prieglaudų kontaktų paieška, o aiškumas, kad apie tiesioginį pavojų pranešantis žmogus neliktų vienas su problema.

Viena iš galimybių, kur kreiptis, organizacija ,,Lietuva - Gyvūnams". Jų darbo aprašyme teigiama, kad veiklos aprėptys yra Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių, Alytaus, Kauno, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos ir Marijampolės apskritys.

Pranešimus ,,Lietuva - Gyvūnams" galima teikti kilus įtarimams dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, radus pasimetusį gyvūną ar kylant įtarimams dėl nelegalaus gyvūnų dauginimo +37061614201 ir +37067943094. Daugiau informacijos apie šią organizaciją rasite ČIA.