Nuomonės formuotojai – tai ne tik visuomenėje žymūs bei nusipelnę asmenys, bet ir socialinių tinklų žvaigždės, subūrusios tūkstančius sekėjų.Tokie asmenys gali lengvai daryti įtaką ar net formuoti sekėjų nuomonę, pasirinkimus ir elgesį. Nepaisant to, kad iš tokio asmens tikimasi laikytis reglamentuotų etikos normų, kai kurie jas pažeidžia to net nesuprasdami. Tokių atvejų dažnai pasitaiko ir kalbant apie gyvūnų gerovę.
Vieši pažeidimai
Nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) atstovai atskleidžia, kad dažnai mato žinomus žmones, aktorius, pramogų verslo atstovus, kurie įsišunina ar įsikatina gyvūnus iš prieglaudų bei skatina tai daryti savo sekėjus, viešai piktinasi įvykiais, kurių metu dėl žmonių kaltės nukenčia gyvūnai bei ragina priimti gyvūnų gerovei svarbius teisės aktų pakeitimus.
„Visada norisi kalbėti apie tuos pavyzdžius, kurie daro teigiamą pokytį. Tikrai turime didelį būrį gyvūnus mylinčių ir tai deklaruojančių žinomų žmonių. Dirbdami gyvūnų gerovės srityje, šiuos žmones socialinėje erdvėje pastebime bei neretai sulaukiame jų palaikymo. Vertiname tai, nes socialinių tinklų ir nuomonės formuotojų įtaka šiandien yra didelė ir gali padėti stipriai pasistūmėti į priekį sprendžiant kokią problemą ar darant pokytį visuomenės sąmoningumui“ – apie nuomonės formuotojų įtaką gyvūnų gerovei pasakoja VšĮ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Deja, GGI dažnai sulaukia pranešimų iš gyvūnų gerovei neabejingų žmonių apie vieno ar kito žinomo žmogaus „Instagram“ ar „Tik Tok” platformose pastebėtus netinkamo elgesio su gyvūnais atvejus.
Daug neigiamo dėmesio sulaukė Lietuvoje aktoriaus Gyčio Ivanausko pasidalintas video, kuriame vyras šunį pakėlęs už pavadėlio suko ore. Visuomenė piktinosi ir siuntė organizacijai žinutes kaip viena žinoma Lietuvos verslininkė Simona Lipnė filmavo savo vaikus prie Baltijos jūros traiškančius medūzas. Organizacija sulaukė informacijos apie tai, kaip televizijos laidų vedėja Dijora besitvarkydama kieme kaip šiukšles mėtė baseine rastas varles, kaip žymus nuomonės formuotojas Naglis Bierancas piktinosi ant namo fasado lizdą sukančiomis kregždėmis, kurias pastarasis teigė planuojantis pašalinti stipria vandens srove. Visai neseniai GGI gavo pasipiktinusių žmonių žinutes dėl garsaus Lietuvos keliautojo Aurimo Valujevičiaus savo „Youtube“ paskyroje transliuojančio kankinamą sužvejotą ungurį. Visuomenę ypač šokiravo žymaus ūkininko Petro Šiaučiuno elgesys su ėdžiose užstrigusia avimi, kurią jis pjudė šunimi.
Apie netinkamo arba žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, pastebėtus socialiniuose tinkluose, GGI pagal galimybes stengiasi informuoti atsakingas institucijas. Už kai kuriuos nusižengimus žymūs žmonės sulaukė nuobaudų. Pasitaiko ir atvejų, kad pakanka viešumo, nes kilęs ažiotažas, įsitraukusi žiniasklaida internete palieka ilgalaikį neigiamą pėdsaką to žymaus žmogaus istorijoje.
Pasirinkimas paties nuomonės formuotojo rankose
Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, Lietuvoje yra nemažai aukšto sąmoningumo bei empatiškų socialinėms problemoms, taip pat ir gyvūnų gerovei, nuomonės formuotojų. Jie nuoširdžiai palaiko nevyriausybines organizacijas bei remia jas savo turiniu ir taip prisideda prie visuomenės sąmoningumo pokyčio. GGI taip pat bendradarbiauja su ne vienu žymiu žmogumi, kurie palaiko organizaciją, dalinasi jos turiniu.
„Kai kurie žinomi žmonės skatina visuomenės empatiją ir rūpestį gyvūnais: aukoja prieglaudoms, patys yra priglaudę keturkojį ir kviečia tai padaryti kitus, edukuoja žmones, kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu, demonstruoja, kad tai visų pirma šeimos narys, vertas meilės ir pagarbos. Tokia informacija labai vertinga ir prisideda prie bendrų pastangų kelti gyvūnų gerovės lygį Lietuvoje“.
Skaitmeninės rinkodaros agentūros „Matomi“ bendraįkūrėja, su nuomonės formuotojais ir jų keliamo turinio koordinavimu dirbanti, socialinių tinklų ekspertė Urtė Poznanskytė atkreipia dėmesį, kad nuomonės formuotojų paskyros yra jų asmeninės platformos, tad tai, ką kelti į savuosius socialinius tinklus yra jų pasirinkimas.
„Nuomonės formuotojai prieš keliant turinį turėtų atkreipti dėmesį, ar jų keliamas turinys nenusižengia moralės ar etikos normoms. Brandu atsižvelgti į visas normas ir tai daryti dėl visuomenės gerovės, tačiau jie neša atsakomybę tik prieš save ir savo reputaciją. Nuomonės formuotojas gali turėti skirtingą nuomonę apie tam tikrus dalykus, tačiau jei ji visuomenėje nėra vertybiškai priimtina, tai gali atsiliepti partnerysčių nutraukimais su prekių ženklais, jo auditorijos gretų sumažėjimu.
Šiais laikais visuomenei daromi geri darbai nelieka nepastebėti. Nuomonės formuotojai, prisidėdami prie įvairių asociacijų ir labdarų, išreiškia savo poziciją tam tikrais klausimais. Tokių organizacijų rėmimas ir dalinimasis apie jas yra sveikintina ir skatinama. Iš tiesų, nuomonės formuotojų paskyros yra dideli medijų kanalai, kuriuos galima būtų išnaudoti ne tik pramoginiam turiniui, bet ir visuomenės edukavimui ir sąmoningumo formavimui“, – pastebi specialistė.
Pasielgus netinkamai – itin svarbus viešas atsiprašymas
Daugumą aukščiau aprašytų žiauraus ir netinkamo elgesio su gyvūnais atvejų vienija tai, kad viešai sudrausminus gyvūno skriaudėjus, jie neprisipažįsta klydę, neatsiprašo visuomenės, bet dar ir imasi tyčiotis iš gyvūnus užstojusių asmenų.
„Nuomonės formuotojų supratimas apie nešamą atsakomybę už viešai skelbiamą turinį ir gyvūnus – labai skiriasi. Gali būti, kad kartais ne iš blogos valios, o paprasčiausio žinių trūkumo nuskriaudžiamas gyvūnas. Tačiau čia labai svarbu priimti pastabą ir pripažinti klydus.
Kitu atveju demonstruojamas netinkamas elgesys gali paskatinti ir sekėjus panašiai elgtis, nes sekėjai neretai lygiuojasi į savo sekamus herojus, – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė. Geras tokio atvejo pavyzdys, kai žinomas renginių organizatorius, po visuomenės pasipiktinimo dėl jo į draugus svaidomų varliagyvių, jis ne tik viešai atsiprašė visuomenės, bet ir paaukojo vienai gyvūnų prieglaudai.”
Kvietimas labiau įsitraukti
Nuomonės formuotojų įtakos potencialas prisidedant prie įvairių socialinių iniciatyvų – taip pat ir gyvūnų gerovės kūrimo Lietuvoje – didžiulis, tačiau ne visada yra iki galo išnaudojamas.
Gyvūnų gerovės aktyvistai, tarp jų ir GGI yra atviri bendradarbiavimui ir bendroms iniciatyvoms su nuomonės formuotojais bei juos globojančiomis talentų agentūromis, nes tiki, kad socialinių tinklų įžymybės daugeliui yra autoritetas, ypač jaunimui, paaugliams, todėl jų rodomas empatiškas požiūris į gyvūnus gali daryti pokytį visuomenės elgsenoje su gyvūnais.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.