Neseniai žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad Kėdainiuose vienas po kito gaišta šunys. Kaip aiškina specialistai, dėl to kalta itin pavojinga ir užkrečiama liga – parvovirusinis enteritas. Deja, bet pastaroji neaplenkė ir jonaviečių augintinių. Apklausus Jonavoje veikiančių veterinarijos gydyklų specialistus paaiškėjo, kad dvejose iš jų - ,,Kabargoje" ir ,,VetPet" - matomas aiškus susirgusiųjų šia liga skaičiaus augimas. Nei vieno parvovirusinios enterito atvejo neužfiksavo tik ,,Sabveta".

Greitai plinta

Kaip portalui jonavoszinios.lt pasakojo Jonavos veterinarijos centro ,,VetPet“ direktorė, veterinarijos gydytoja Viktorija Lokianskienė, apie šios ligos atvejų skaičiaus augimą pasakoja kolegos iš įvairių miestų - ne tik iš Kėdainių, bet ir iš Panevėžio, Ukmergės. Anot jos, nors parvo virusas dėl jam palankių oro sąlygų suaktyvėja kiekvieną rudenį bei pavasarį, žiūrint į bendrą situaciją - užsikrėtusiųjų juo tikrai daugiau nei prieš kelis metus.

Kokie simptomai signalizuoja, kad jūsų augintinis gali būti užsikrėtęs?

,,Dažniausiai parvovirusinis enteritas pasireiškia sunkiu vėmimu ir viduriavimu, tačiau galimi ir kiti simptomai: apatija (energijos stoka), sunkus viduriavimas (išmatos gali būti su krauju), nemalonus išmatų kvapas (primenantis geležies kvapą), vėmimas, karščiavimas, apetito netekimas, traukuliai, dehidratacija ir kita“, - teigė V. Lokianskienė, pridurdama, kad užsikrėsti šia liga – labai paprasta.

,,Užsikrečiama tiesiogiai per išmatas ar netiesiogiai per užkrėstus daiktus ir paviršius. Parvovirusiniu enteritu šunys gali užsikrėsti praktiškai bet kur: virusas gali gyvuoti dirvožemyje, žolėje, jis yra atsparus karščiui bei šalčiui.

Virusas gali būti pernešamas ir į namus - jis gali tūnoti ant batų, drabužių bei kitų paviršių. Taip pat jis gali būti „nusėdęs“ ant dubenėlio paviršiaus, dėžių, patalynės, rankšluosčių... Šis virusas -  dar viena priežastis, kodėl turi būti surenkami gyvūno ekskrementai“, - teigė specialistė.

Pavojinga gyvybei

Ko gero, ne vienam keturkojo šeimininkui tokie simptomai kaip viduriavimas ar vėmimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nerimtai, tačiau parvovirusinis enteritas ne veltui vadinamas šunų giltine – sergančiųjų gaištamumas yra didelis.

,,Net ir taikant intensyvų gydymą, pacientų gaištamumas pagal bendrą statistiką siekia 20%-25% (mažų veislių šunų gaištamumas yra didesnis - apie 40%), negydomų jaunų šunų gaištamumas siekia apie 90%. Sergant parvo virusiniu enteritu pacientų išgyvenamumas priklauso ne tik nuo paskirto gydymo, bet daug įtakos turi gyvūno imuninė sistema“, - pasakojo V. Lokianskienė.

Kaip apsisaugoti?

Kadangi žinoti, kurioje vietoje gali būti užkratas – neįmanoma, bene vienintelė apčiuopiama apsisaugojimo nuo šios ligos priemonė – skiepas. Vis tik net ir jis negarantuoja, kad jūsų gyvūnas neužsikrės.

,,Visi atsakingi gyvūnų savininkai žino, jog svarbu paskiepyti savo augintinį. Vakcinacija yra veiksminga priemonė, galinti padėti išvengti susirgimo parvovirusiniu enteritu. Susirgti gali ir paskiepytas gyvūnas, tačiau priklausomai nuo jo individualių savybių, tikėtina, jog skiepytas keturkojis persirgs lengviau.

Svarbu ir tai, kad persirgus parvovirusiniu enteritu gyvūnas dar apie 6 savaites gali būti ligos nešiotoju ir užkrėsti kitus gyvūnus.

Kalbant apie vakcinacijos galiojimą, jis priklauso nuo gamintojo. Yra įvairių gamintojų, įvairių kombinacijų ir rekomendacijų. Kiekvienas veterinarijos gydytojas gali patarti arba parinkti pačiam gyvūnui geriausią vakcinos kombinaciją“, - tikino V. Lokianskienė.

Daugiau apie šią ligą rasite ,,VetPet" puslapyje, paspaudę čia.

 

 

Taip pat skaitykite: