„Kas būtų, jei pavasarį pasikeistume automobilio padangas į vasarines, o tada pasikeistų oro sąlygos ir vėl reiktų grįžti prie žieminių padangų? Būtent tokiu principu mes ir dirbame – kad tų „šildymo padangų“ keisti nereikėtų. Šiuolaikiškas šilumos tiekimas mūsų įmonei tą daryti leidžia“, – sako bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Kaminskas.
Koks buvo praėjęs šildymo sezonas, kokie darbai laukia vasarą – pokalbis su J. Kaminsku.
– Kaip įvertintumėte praėjusį šildymo sezoną, koks jis buvo?
- Jei atsakant vienu žodžiu – praėjęs šildymo sezonas buvo saugus. Visų pirma, metai saugūs kalbant apie kainas. Jos buvo stabilios, o šilumos kaina krito apie 30 proc. – nuo 29 centų už kilovatvalandę iki 7,8 cento. Tam įtakos turėjo mažėjančios biokuro ir gamtinių dujų kainos. Be abejo, svarbu ir tai, kad metai nebuvo labai šalti.
Gyventojams nekilo daug klausimų dėl šildymo sąskaitų, jų dydžio – apie tai sprendžiame iš to, kiek skundų, klausimų sulaukėme. Šiemet jų buvo itin mažai.
Iš gamybos pusės irgi galime pasidžiaugti, kad viskas vyko sklandžiai, nebuvo didelių trikdžių, kalbant apie biokuro katilų darbą. Jei jie sustotų, sugestų, reikėtų naudoti gamtines dujas, kurios beveik dvigubai brangesnės. Kadangi gedimų nebuvo, vadinasi, šildymo sezonui buvo pasiruošta gerai.
– Kartais gyventojams gali pasirodyti, kad šilumos ūkis yra kaip mokykla. Mokytojai dirba per mokslo metus, o paskui turi ilgas vasaros atostogas. Šilumos tinklai irgi dirba sezoniškai?
– Taip, mes savo veiklą ir jos rezultatus skaičiuojame bei vertiname sezonais. Vasaros atostogų mūsų darbe tikrai nebūna, nes jau dabar ruošiamės kitam šildymo sezonui. Dar daugiau – šilumos ūkyje didesnis darbų krūvis yra ne šaltuoju, o šiltuoju metų laiku.
Žiemą būna daugiau streso, įtampos, nes svarbu užtikrinti beavarinį katilinių darbą, kad vyktų nenutrūkstamas šilumos tiekimas. Negalime leisti, kad gyventojai nors ir trumpam liktų be šildymo.
Vasarą atliekami visi svarbiausi darbai – katilinių paruošimas žiemai, trasų remontai ir atnaujinimai, hidrauliniai bandymai. Vykdant darbus šiluminėse trasose, nutraukiamas karšto vandens tiekimas vartotojams. Siekiame, kad tai truktų kuo trumpiau ir gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, tačiau kartais dėl nenumatytų ir sudėtingų darbų nepavyksta visko atlikti greitai, todėl prašome gyventojų kantrybės ir supratimo. Visgi, lyginant su ankstesniais metais, laikas, kai pas gyventojus nėra karšto vandens, tikrai trumpėja. Svarbu prisiminti, kad hidrauliniai bandymai būtini, nes turime patikrinti trasas, kaip jos atlaiko apkrovas, kad žiemą, kai jos apkrautos visu pajėgumu, netrūkinėtų.
– Kokie svarbiausi šių metų darbai, ruošiantis kitam šildymo sezonui?
– Vienas iš didesnių darbų – remontuojamoje Vasario 16-osios gatvėje keičiame trasas. Taip pat jau pradėjome gana didelės apimties katilų remontus. Kiekvienais metais investuojame į šiluminių trasų renovacijas: šiais metais tam numatyta apie 100 tūkst. eurų. Planuojami šilumos siurblių įrengimo darbai Ruklos katilinėje. Ši investicija skirta esamos sistemos modernizacijai ir šilumos kainos mažinimui. Svarbu paminėti, kad visos investicijos atsiperka, nes užtikrina sklandų šilumos tiekimą.
– Kaip įvertintumėte šildymo sezoną kalbant apie jo trukmę? Šiemet jis tęsėsi įprastą laiką ar buvo trumpesnis, o gal – ilgesnis?
– Terminas „šildymo sezono trukmė“ praranda prasmę ir gyventojams didelės reikšmės neturi. Pereinamasis laikotarpis, kai lauke atšyla, o paskui vėl atvėsta, išsprendžiamas per automatizuotus šilumos punktus. Jonavos daugiabučiuose visi punktai yra automatizuoti, o tai reiškia, kad valdikliai reaguoja į oro temperatūrą ir automatiškai sureguliuoja šilumos tiekimą.
Vienas iš šių metų pavyzdžių – greitas oro atšilimas, o tada vėl atvėsimas. Šildymas tuomet įsijungė automatiškai. Tai leido ne tik komfortiškai jaustis namuose – automatinis šildymo reguliavimas gyventojams leido ir sutaupyti. Kai kurie Lietuvos miestai, baigę šildymo sezoną, vėliau vėl turėjo jį atnaujinti. Mums to neprireikė.
Kartais iš gyventojų tenka išgirsti, kad mūsų tikslas – parduoti kuo daugiau šilumos. Taip nėra, mūsų tikslas – teikti kokybišką paslaugą kuo efektyviau ir kuo pigiau. Bet to, visa šilumos tiekėjų veikla yra reguliuojama.
– Kartais gyventojai klausia, kodėl skiriasi sąskaita už šildymą analogiškuose butuose? Pavyzdžiui, du namai, abu renovuoti, tačiau tokio paties ploto butų šildymo sąskaitos – skirtingos.
– Už šildymą mes mokame ne tik pagal kiekvieno namo kvadratūrą. Kiekvienas namas turi įvadinį šilumos skaitiklį ir kiek namas šilumos sunaudoja – ją visi butai ir pasidalina.
Tai priklauso nuo kelių dalykų. Vienas iš jų – ar renovuotas šilumos punktas. Daug lemia žmonių elgsena ir gamtos sąlygos. Pavyzdžiui, tikrai mažiau šilumos suvartos tas namas, kurio laiptinės durys yra dvigubos ir žiemą nepaliekamos atviros, jei sandarūs langai. Skiriasi namų sandarumas, įtakos turi net tai, kokiu kampu šviečia saulė, kokios krypties vėjas. Visi šie dalykai lemia suvartojamos šilumos kiekį.
Būna, kad žmonės sako: išmontuokite mūsų laiptinėje radiatorių, taip sutaupysime. Ne, nes tada laiptinę šildysite iš butų. Toks mąstymas klaidingas.
Niekada nebus taip, kad vienodi butai už šildymą mokės tiek pat. Tačiau sumažinti šildymo sąskaitas, kaip ir minėjau, galima pasirūpinus durų, langų sandarumu. Labai svarbus ir pačių gyventojų aktyvumas, modernizuojant daugiabučius bei juose esančius šilumos punktus. Kartais užtenka tikrai nedaug, kad gyventume ir šilčiau, ir pigiau.
