Valstybinio matematikos brandos egzamino uždavinių sudėtingumas buvo įprastas. Uždaviniai buvo parinkti taip, kad minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių buvo pakankamai išlaikyti egzaminą, t. y. surinkti 16 proc. visų užduoties taškų. Tačiau du uždaviniai galėjo turėti įtakos geriausiai egzamine pasirodžiusių abiturientų rezultatams. Tai skelbiama komisijos matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų analizei atlikti tyrimo išvadose. Egzamino neišlaikė 35,4 proc. abiturientų, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Komisija: užduočių sudėtingumas nesiskyrė

Komisija lygino 2020-2022 metų minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių sąlygas ir sunkumus. Išvadose pažymima, kad didelio egzaminą neišlaikiusių mokinių skaičiaus negalima sieti su užduoties sudėtingumu. Uždavinių formuluotėse esminių klaidų, galinčių daryti įtaką mokinių sprendimams ir egzaminų rezultatams, nėra. Esminių skirtumų nepastebėta, visų metų minimalius reikalavimus atitinkančios užduotys yra panašaus sudėtingumo.

Tačiau du uždaviniai (19.2 ir 27) galėjo turėti įtakos prastesniems rezultatams: 19.2 uždavinio, sprendimas reikalavo daugiau procedūrų nei įprasta, o 27 uždavinio kontekstas galėjo būti sunkiau atpažįstamas. Komisijos išaiškinimas lėmė, kad dalis gerus rezultatus pasiekusių abiturientų gaus dar šiek tiek aukštesnius balus. 

Komisija negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti prielaidos, kad egzamino rezultatams įtakos galėjo turėti karantinas.

„Šių metų valstybinis matematikos brandos egzaminas tapo šoku daugeliui, todėl paprašiau atlikti išsamų tyrimą. Buvo svarbu įsitikinti, ar egzaminų uždaviniai atitiko programą. Ekspertų komisijos išvados lėmė, kad dalis (beveik 4 proc.) egzaminą laikiusių ir sėkmingiausiai jame pasirodžiusių abiturientų gaus aukštesnius balus nei buvo įvertinta. 

Abejonė, kad mokiniams buvo pateikta per daug sudėtingų uždavinių, kurių jie nepajėgia išspręsti, išsklaidyta. Deja, rezultatai atspindi tikrąją mūsų matematikos situaciją. Ji yra labai bloga. Dabar galiu konstatuoti: tai yra daugybę metų nepriimtų sprendimų pasekmė. Tai tik patvirtina, kad delsti negalima nė minutės. Jau priimta ir dar planuojama priimti nemažai sprendimų. Šią situaciją sprendžiame nuo pat šios Vyriausybės darbo pradžios,  tačiau švietime tikėtis greitų rezultatų būtų sudėtinga“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad palyginus 2015-2022 metų vidutiniškai egzamine surinktų taškų skaičius ir neišlaikiusių egzamino moksleivių skaičius, akivaizdu, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai, jau daugelį metų. 2022 metų užduoties surinktų taškų vidurkis visiškai atitinka šią tendenciją. Tuo tarpu neišlaikymo procentas neįprastai didelis. 

Komisija pažymi, kad pakoregavus 2021 metų egzaminų rezultatus taip, kad eliminuotumėm dėl karantino taikytas nuolaidas, 2022 metų neišlaikiusių mokinių skaičius nežymiai skiriasi nuo bendros tendencijos.

Kaip keičiasi balai po komisijos išvadų

Komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti, atsižvelgiant į minėtas pastabas dėl 19.2 ir 27 uždavinių. Tai niekaip nepakeis egzamino neišlaikiusiųjų (gavusių iki 8 taškų) ir pasiekusių patenkinamą lygį (gavusių 9-23 taškus) rezultatų.

Tad nesikeičia neišlaikiusiųjų skaičius – 5131 arba 35,4 proc. abiturientų. Nesikeičia ir gavusių 16-35 balus – 5776 abiturientai arba 39,9 proc.

Aukštesniojo lygio (šimtukui) įvertinimui gauti taškų skaičius pakeistas nuo 55-60 į 53-60 taškų (norint gauti aukščiausią įvertinimą šių metų egzamine, reikėjo surinkti mažiausiai 53 taškus, o ne 55).

Aukštesniajam lygiui (86-99 balai) pasiekti taškų skaičius pakeistas nuo 46-54 taškų į 45-52 taškus. Pagrindiniam lygiui (36-85 balai) pasiekti taškų skaičius pakoreguotas nuo 24-45 taškų į 24-44 taškus.

Tai reiškia, kad daugiau abiturientų gavo šimtukų: nuo 58 jų daugėja iki 116 (arba 0,8 proc. visų laikiusiųjų egzaminą). Gavusių 86-99 balus daugėja nuo 378 iki 410 (2,8 proc.). Gavusių 36-85 balus nežymiai koregavosi nuo 3148 iki 3056 (21,1 proc.), nes dalis abiturientų gavo aukštesnius įvertinimus.

Skirtumai tarp savivaldybių

Vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių. Didmiesčių mokyklose matematikos egzamino neišlaikė 27,7 proc. mokinių, kaimo vietovėse – 40,1 proc. mokinių.

Sėkmingiausiai matematikos egzaminą laikė Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.) abiturientai.

Sprendimai, keičiantys sistemą

Ministerija primena, kokie sprendimai jau priimti ir kaip siekiama pagerinti matematikos mokymą.

Parengta nauja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa, kuri mokyklose bus pradėta įgyvendinti jau kitų metų rugsėjį. Ši programa orientuota į kompetencijų ugdymą, labiau į gylį, ne į plotį. Mokydamasis matematikos mokinys turėtų lavinti gebėjimą matematiškai mąstyti ir spręsti problemas, o ne tik įsisavinti informaciją.

Kartu su nauja vidurinio ugdymo matematikos bendrąja programa atsiras ir tarpiniai atsiskaitymai. Jau nuo 2023 metų jie užtikrins  nuoseklesnį mokymąsi. Užduotis išskaidant dalimis tikimasi, kad baigdami vidurinio ugdymo programą mokiniai galės geriau pademonstruoti savo dalykines kompetencijas. 

Po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų 10 klasės mokiniams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skiriant ir reikalingą finansavimą – 6 mln. eurų mokytojams už darbą apmokėti.

Atnaujinus vidurinio ugdymo sąrangą matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros bus mokomasi pagal dvi – bendrojo ir išplėstinio kursų – programas. Todėl vyks atskiri valstybiniai matematikos egzaminai bendrajam ir išplėstiniam kursui.

Numatomas pereinamasis slenkstis ketinantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, kuomet lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) įvertinimas turėtų būti ne mažesnis nei 4 balai. Žinoma, bus sudaromos galimybės kiekvienam pasiruošti – suteikiant papildomą pagalbą mokantis, galimybę perlaikyti PUPP, esant poreikiui – kartoti kursą.

Bus skiriama daugiau dėmesio grįžtamojo ryšio klasėje stiprinimui. Mokinių žinių patikrinimai, kaip Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) ir valstybiniai brandos egzaminai (VBE), aiškiai indikuoja atotrūkį tarp metinių įvertinimų mokykloje ir nacionalinių patikrinimų. Jau nuo šių metų spalio planuojama tęsti ir plėsti mokymus mokytojams matematikos mokymosi vertinimo tema, kurių metu remiantis pasiekimų patikrinimų (NMPP, PUPP ir VBE) rezultatais mokytojams būtų suteikiama daugiau žinių, kokio tipo užduotys mokiniams yra sunkiausios, kaip jų sprendimo turi būti mokoma(si), kaip mokytojams patiems kurti tokias užduotis ir vertinti mokinių pasiekimus klasėje.

Stiprinama dalyko didaktika. Nuo rugsėjo 1 d. įteisinamos ilgalaikės (nacionalinės) pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos. Viena iš prioritetinių kvalifikacijos tobulinimo sričių tampa dalyko didaktika, tarp jų – matematikos. Nuo naujųjų metų paleidžiama programa, skirta ugdymo mokslams, tarp jų matematikos ugdymui stiprinti. Planuojame įgyvendinti šiuolaikinės matematikos didaktikos projektą pasitelkiant stipriausius Lietuvos mokslininkus ir mokytojus bei pasitelkiant užsienio paramą. 

„Tūkstantmečio mokyklų“ kontekste bus rengiami nauji gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo (STEAM) modeliai, didaktikos priemonės. Vykdomas mokyklų tinklo stiprinimas, kad visi vaikai gimnazijose turėtų galimybę gauti reikalingas konsultacijas, rinktis papildomus modulius. Įgyvendiname „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurioje viena iš pagrindinių sričių – STEAM. Ji skirta pasiekimų skirtumams mažinti.

Matematikos studijų krepšelio kaina padidėjo 70 proc., t. y. aukštosios mokyklos gauna daugiau lėšų ruošti matematikams. Priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas – nuo 2024 metų matematikos egzaminas tampa privalomu norint įstoti į aukštąją mokyklą, išskyrus menus ir senesnių metų abiturientus. Tai padidins motyvaciją nuosekliau mokytis matematikos, kad būtų galima pretenduoti į nemokamas studijas aukštosiose mokyklose.

Įvestas bandomasis matematikos egzaminas – jau antrus metus iš eilės mokiniai galėjo pasitikrinti savo žinias.

Komisijos dėl 2022 m. matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų analizės išvados

ŠMSM inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: