Gintarė Mackevičiūtė (23 metai) – Jonavoje užaugusi tinklininkė, kurios sugebėjimai pastebėti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse: JAV bei Belgijos komandose profesionaliai žaidusi mergina šiandien atstovauja Pirmojoje lygoje besirungiančiai Šveicarijos komandai. Kaip sako pati G. Mackevičiūtė, dabar tinklinis jai – ir darbas, ir nuoširdžiai mylima veikla, kuria ji susidomėjo tiesiog žiūrėdama televizorių.


Nuo 8-erių metų


G. Mackevičiūtė treniruotis tinklinio aikštelėse pradėjo tuomet, kai jai buvo 8-eri metai.
,,Tinklinis mano gyvenime atsirado gana anksti – žaisti pradėjau sulaukus 8-erių metų. Pamenu, kad per televizorių pamačiau, kaip yra žaidžiamas šis žaidimas ir labai užsimaniau išmėginti jį pati. 


Greitai jis tapo mėgstamu hobiu, o vėliau, gavusi savo pirmos ir ilgalaikės trenerės Lijos Darandovienės paskatinimą, supratau, kad turėčiau žiūrėti į tai šiek tiek rimčiau. Pradėjau žaisti savo amžiaus ir vyresnių žaidėjų grupėje. Sulaukusi 14-os metų, patekau į Lietuvos jaunių rinktinę. 


Kai jau buvau sukaupusi patirties, gavau pasiūlymą treniruotis ir žaisti su tuo metu stipriausiu tinklinio klubu ,,Achema“, kas, manau, buvo pirmas rimtas žingsnis tinklininkės karjeros link. 


Būdama 17-os sulaukiau kvietimo treniruotis su Lietuvos moterų tinklinio rinktine, o dar po metų – ir atstovauti jai varžybose“, – paklausta apie savo sportininkės kelio pradžią pasakojo G. Mackevičiūtė. 


Studijavo JAV


Baigusi Jonavos Senamiesčio gimnaziją, mergina iškeliavo į JAV.


,,Niekada neplanavau išvažiuoti būtent į Ameriką, bet gavusi galimybę studijuoti šioje šalyje pagalvojau, kad kodėl nepabandžius? Iš pradžių tikrai buvo nedrąsu, bet jaučiau, jog turiu surizikuoti. Galvojau, kad atsisakiusi tokios progos, galiu sulaukti akimirkos, kai gailėsiuosi taip pasielgusi. 


Pirmieji metai nebuvo lengvi. Žinoma, tada jaučiau jaudulį – juk krausčiausi į kitą žemyną, kur nieko nepažinojau. Mano anglų kalbos žinios taip pat nebuvo labai geros. Viduryje sezono pradėjau jausti stiprų namų ilgesį, bet ilgainiui reikalai šiuo klausimu pradėjo klostytis geriau.


Tiesa, studijas pradėjau Lindsey Wilson koledže, tačiau jo komandoje nuolat kildavo konfliktų su treneriu. Tai paskatino ir komandos susiskaldymą į dvi puses: viena mėgo pataikauti jam, kita – ne. Aš priklausiau antrajai, nes nepalaikiau, mano manymu, neteisingų trenerio sprendimų bei darbo metodų. Jo treniruotės dažniausiai buvo sunkiai pakeliamos ir priminė karinę parengtį, ko tinklinyje tikrai nereikia.


Tai paskatino mane bei dar, ko gero, pusę komandos pasirinkti kitą universitetą. Persikėliau į Tenesio valstiją, kur tęsiau mokslus Tenesio Universitete. 


Galiu pasakyti, kad paskutiniai dveji studijų metai man buvo tikrai labai geri. Baigiau mokslus, vadinamus „Interdisciplinary Studies with Focus and Health and Human Performance“. Jie susiję su sveikata ir fizine veikla“, – pasakojo mergina.


Džiaugiasi patobulėjusi


Po studijų JAV mergina gavo pasiūlymą žaisti Belgijos „Tchalou Volley“ komandoje, o šių metų rugpjūtį ji prisijungė prie Šveicarijos komandos ,,Valtra". Kur G. Mackevičiūtė jautėsi geriausiai?


,,Su kiekviena nauja komanda ateina ir nauja patirtis. Dėl to sunku pasakyti, kur jaučiausi geriausiai. Galbūt Belgijoje... Ten sužaisto sezono metu labai patobulėjau ir visa tai – trenerio Ugo Blairo nuopelnas. Jis yra vienas geriausiu trenerių, kuriuos esu kada nors turėjusi.


Kalbant apie Šveicariją, anksčiau buvau niekada nesilankiusi šioje, neapsakomo grožio šalyje. Man pateiktos sąlygos buvo geros. Įvertinus tai, nusprendžiau pažiūrėti, kokio lygio tinklinis yra Šveicarijoje ir išmėginti savo jėgas čia“, – kalbėjo sportininkė.


Visada norėjo žaisti užsienyje


Pasakodama apie savo karjerą, G. Mackevičiūtė prisimena visad norėjusi žaisti užsienio valstybėse.


,,Kodėl? Nežinau... (aut. past. šyposi). Tiesiog taip jaučiau... 


Tinklinis – labai didelė mano gyvenimo dalis. Myliu šį sportą. Tad prie noro dirbti svečiose šalyse, ko gero, prisidėjo suvokimas, jog Lietuvoje salės tinklinis nėra populiari sporto šaka. 


Ne paslaptis, jog ir šio žaidimo lygis čia – žemas. Tai sukelia sunkumus, kai sieki tobulėjimo. Ir pragyventi vien tik iš tinklinio Lietuvoje šiuo metu – neįmanoma, kai kitose šalyse tam yra palankesnės sąlygos“, – kalbėjo mergina.


Iššūkiai dėl pandemijos


Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai, sportininkams teko atlaikyti papildomus iššūkius: nuolatiniai tyrimai, atšauktos ne vienos, skirtingų sporto šakų varžybos, tuščios, be žiūrovų palaikymo likusios salės... Sunku dėl pandemijos kilo ir G. Mackevičiūtei, tačiau ji džiaugiasi, jog turėjo galimybę žaisti.


,,Visą praėjusią vasarą buvau įstrigusi JAV – skrydžiai buvo nuolat atšaukinėjami. Todėl pasiruošimas sezonui Belgijoje buvo šiek tiek komplikuotas – negalėjau atvykti į šalį tada, kai reikėjo. 


Nepaisant to, esu labai dėkinga, kad ištrūkusi iš Amerikos, turėjau galimybę žaisti ir treniruotis. Daugiau nei pusė Belgijos klubų buvo nusprendę uždaryti sezoną ir treniruotis tik po Naujųjų metų. Daugybė tarptautinių žaidėjų patyrė liūdnas pasekmes – jie buvo siunčiami namo ir liko be darbo.


Man pasisekė, kad mano klubas nusprendė toliau dalyvauti čempionate“, – kalbėjo mergina, neslėpdama apmaudo, kad dėl viruso ji negalėjo grįžti pas artimuosius.


Kartais užvaldo ilgesys


,,Namo į Lietuvą dažniausiai grįžtu vasaromis ir per Kalėdas, tačiau pernai, esant kelionių apribojimams, negalėjau Kalėdų sutikti su šeima.


Gaila, nes nors ir esu įpratusi gyventi toli nuo jų, būna momentų, kai ilgesys ima viršų“, – atviravo tinklininkė. 


Pastebi Jonavos privalumus


Grįžusi pas šeimą į miestą, kuriame užaugo, G. Mackevičiūtė pastebi, jog jis turi ką pasiūlyti tiems, kurie propaguoja aktyvų gyvenimo būdą. 


,,Jonavoje organizuojama daugybė sporto renginių ir užsiėmimų. Sąlygos sportuoti čia – nuostabios. Mano akimis, tai yra vienas patraukliausių Jonavos bruožų“, – kalbėjo mergina. 


Ne tik darbas


Pasiteiravus, kokie artimiausi jos planai, G. Mackevičiūtė tikina, kad jai svarbiausia – tobulėti. 
,,Man patinka kelti realistiškus tikslus. Todėl niekada nesakiau, kad noriu tapti geriausia pasaulio tinklininke. 


Tiesiog noriu treniruotis ir tapti geriausia savo pačios versija. Noriu pažiūrėti, kiek toli galiu nueiti žaidžiant tinklinį. O tęsti karjerą norėčiau taip ilgai, kaip tik įmanoma. 


Kiek žmonių gali nuoširdžiai pasakyti, kad jie myli savo darbą? Aš galiu... Taigi, tinklinis man nėra tik darbas, jis – didelis malonumas“, – pokalbio pabaigoje sakė tinklininkė.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė

Taip pat skaitykite: