Tarptautinė patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad kariniai objektai tampa regionų ekonomikos varikliais. JAV ir Latvijos tyrimai rodo, kad gynybos objektai ne tik stiprina nacionalinį saugumą, bet ir kuria tūkstančius naujų darbo vietų bei skatina vietos verslo augimą.
Ādaži miestelis: 2 700 naujų darbo vietų per penkerius metus
Latvijos Ādaži savivaldybė, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų – panašiai kaip Kėdainiuose, puikiai iliustruoja karinio objekto poveikį ekonomikai. 2017 metais, kai čia atvyko NATO pajėgos, miestelyje dirbo apie 6 600 žmonių. Latvijos centrinio statistikos biuro duomenimis, 2022 metais dirbančiųjų skaičius per penkerius metus išaugo net iki 9300 – per 40 proc.
„Vietos gamintojai ir paslaugų teikėjai identifikavo karių poreikius ir gali pasiūlyti maitinimo, sporto ir pramogų, grožio priežiūros bei kitas paslaugas“, – teigia Latvijos gynybos ministerija.
Vienas kariuomenės išleistas doleris sukuria keturis
JAV RAND analitinis centras tyrinėjo Kanzaso valstiją, kurioje gyvena 2,9 mln. žmonių – beveik tiek pat kaip Lietuvoje.
JAV kariuomenė Kanzase išleido 1,31 mlrd. dolerių per metus. Šios išlaidos kartu su kitomis kariuomenės išlaidomis visoje šalyje prisidėjo prie papildomos 3,92 mlrd. dolerių ekonominės veiklos Kanzaso valstijoje. Bendras teigiamas kariuomenės ekonominis poveikis Kanzaso valstijai siekia 5,23 mlrd. dolerių.
Anot prestižinio analitinio centro, kiekvienas tiesiogiai valstijoje išleistas doleris yra susijęs su beveik 4 dolerių vertės papildoma ekonomine veikla.
Kitaip tariant, gynybos investicijos sukuria pridėtinės ekonominės naudos: kariuomenės pinigai nuolat cirkuliuoja vietinėje ekonomikoje bei kuria papildomą ekonominę vertę ir darbo vietas.
JAV tyrimai: kariuomenė sukuria papildomas darbo vietas civiliams
Skaičiai kalba už save. Kanzase yra 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos. Šios išlaidos kartu su kitomis nacionalinio lygio kariuomenės išlaidomis palaiko papildomas 41 033 darbo vietas privačiame sektoriuje – parduotuvėse, statybos bendrovėse ir paslaugų srityje.
Aiški grandininė reakcija parodo, kaip kariuomenė prisideda prie regionų klestėjimo. Kai karys papietauja vietiniame restorane, tas restoranas perka maistą iš vietos tiekėjų. Restorano savininkas moka darbuotojams, kurie vėliau apsipirkinėja vietinėse parduotuvėse. Pinigai toliau cirkuliuoja bendruomenėje.
Stabilumo garantija regionams
„Kiekvienas karinis objektas suteikia ekonominę naudą savo bendruomenei, dažnai įdarbindamas tūkstančius žmonių ir išleisdamas milijonus statyboms bei prekėms iš vietos įmonių“, – aiškino TJ Costello, Teksaso valstijos kontrolieriaus vyresnysis ekonomistas.
Skirtingai nuo gamyklų, kurios gali užsidaryti, ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai paprastai lieka dešimtmečiams. Tai suteikia regionams ekonominio saugumo.
„Vyrai ir moterys, kurie dirba ir tarnauja kariniuose objektuose, formuoja bendruomenių stuburą. Jie palaiko nesuskaičiuojamą verslų skaičių ir kuria darbo vietas visoje valstijoje,“ – pabrėžia TJ Costello.
Lietuvos duomenys patvirtina tarptautinę patirtį
Išsamesnių tyrimų apie karinių objektų naudą Lietuvoje trūksta. Tiesa, Valstybės duomenų agentūros 2015–2023 metų duomenys atskleidžia, kad apskritys su kariniais poligonais išlaiko maždaug 25 proc. pranašumą BVP vienam gyventojui, palyginti su apskritimis be poligonų.
Analizėje nevertinama Vilniaus apskritis dėl sostinės statuso ir beveik pusės joje cirkuliuojančios Lietuvos ekonomikos. Kauno apskritis su Gaižiūnų ir Rokų poligonais, Marijampolės apskritis su Kazlų Rūdos poligonu bei Klaipėdos apskritis su Kairių ir Pagudonės poligonais turi vidutiniškai 3 kartus didesnį bendrąjį vidaus produktą nei apskritys be karinių poligonų.
2023 metais apskritys su poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be karinių poligonų – 16,2 tūkst. eurų.
Krašto apsaugos ministerija
