Stipri ir pasirengusi Lietuvos kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Visgi skaičiuojama, kad, nekuriant naujų šaudyklų ir poligonų, 2030 metais Lietuvos kariuomenės nacionalinė divizija negalėtų įvykdyti 56 proc. kovinio šaudymo pratybų. Kas lemia augantį kovinio rengimo infrastruktūros poreikį? 

„Kariuomenės parengtis tiesiogiai priklauso nuo to, ar turime pakankamai erdvės ir sąlygų treniruotėms. Šiandien matome aiškų disbalansą tarp augančių pajėgumų ir turimos infrastruktūros. Jei jo neišspręsime, dalis kariuomenės potencialo liks neišnaudota, o tai yra saugumo rizika, kurios sau leisti negalime. Svarbu pažymėti, kad Kapčiamiesčio poligone treniruosis įvairių specialybių kariai, įskaitant dronų operatorius bei oro gynybos karius“, – teigia viceministras Bronius Bieliauskas. 

Siekiant įgyvendinti NATO įsipareigojimus ir sustiprinti nacionalinius gynybinius pajėgumus Lietuvos kariuomenė yra sparčiai modernizuojama – didinami ir sunkinami kariniai vienetai, stiprinama oro gynyba, įsigyjama nauja moderni ginkluotė. Visgi esminis daugelį aspektų apimantis uždavinys – iki 2030 metų išvystyti NATO standartus atitinkančią Lietuvos nacionalinę diviziją, kuri atlieptų NATO regioninius gynybos planus. Šiam tikslui pasiekti būtina ne tik įsigyti daugiau ginkluotės ir technikos bet ir vystyti bei modernizuoti karinę infrastruktūrą, rengti ir didinti karinį personalą. 

Poligonai ir šaudyklos yra svarbi mokymų infrastruktūra, užtikrinanti aukštą parengtį naudojant tiek lengvuosius, tiek sunkiuosius ginklus. Gerai parengtas karys turi treniruotis nuolat, visus metus, o sudėtingesnių sistemų valdymas reikalauja papildomų mokymų siekiant išlaikyti tinkamą įgūdžių lygį. 

Dabar Lietuvoje yra devyni kariniai poligonai, iš kurių tik dalyje – nedidelės šaudyklos, skirtos individualiam karių rengimui ir šaudymui iš lengvųjų ginklų. Tačiau, pėstininkų kovos mašinų bei tankų įguloms rengti būtinos daugiafunkcinės šaudyklos. 

Šiuo metu tokia šaudykla yra tik Pabradėje esančiame Generolo Silverstro Žukausko poligone ir veikia maksimaliu pajėgumu užtikrindama Lietuvos ir šalyje esančių sąjungininkų karių kovinį rengimą. Poreikį didina ir augančios kariuomenės gretos – manevro pratyboms būtina didelė ir įvairi teritorija, kurioje būtų galima rengti batalionų ar brigadų lygmens veiksmus. Šiuo metu tokioms pratyboms tinkami tik du poligonai – Pabradės ir iš dalies Gaižiūnų. 

Lietuvoje esanti mokymų infrastruktūra ir perkrauta, ir nebegali patenkinti kariuomenės poreikių. Mokymų kalendorių užpildo ne tik sąjungininkų ir Lietuvos karių mokymai, bet ir aukšto gaisringumo laikotarpiai, kurių metu šaudymo pratybos vykti negali. Siekiant spręsti šaudyklų apkrovos problemą, daugiafunkcinė šaudykla yra įrenginėjama Rūdninkų kariniame poligone, taip pat papildoma šaudykla įrengiama Generolo Silvestro Žukausko poligone. Jos leis sumažinti dabartinę apkrovą, tačiau iki galo neišspręs poreikio, kurį kels nacionalinės divizijos vystymas ir stiprinimas sunkiąja technika – bus suformuotas tankų batalionas ir papildomi batalionai su pėstininkų kovos mašinomis. 

Skaičiuojama, kad papildomas poligonas su šaudyklomis yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti aukštą 1-osios pėstininkų divizijos kovinį parengimą Lietuvai ir NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimą. Tuo tikslu Taip pat šį pavasarį Seimas priims galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone bei Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos kūrimo.

KAM inf.