Pagal pratybų scenarijų, ryte į įmonės teritoriją įskridęs bepilotis orlaivis pataiko į kalcio amonio salietros sandėlį ir sukelia gaisrą. Po 45 min. antrasis dronas pažeidžia amoniako saugyklos vamzdyną. Į aplinką išsiskiria amoniakas, formuojasi nuodingų dujų debesis, kuris dėl vėjo juda gyvenviečių link. Yra sužeistų ir apsinuodijusių darbuotojų, o situacija vertinama kaip sparčiai besivystanti kompleksinė krizė, galinti apimti kelių savivaldybių teritorijas.

Pratybų scenarijuje numatyta, kad dėl incidento pavojus gali kilti Jonavos rajono gyvenvietėms, taip pat išlieka rizika taršai plisti į Kaišiadorių rajoną. Modeliuojamas scenarijus apima didelio kiekio amoniako išsiliejimo grėsmę ir galimą situacijos eskalaciją, įskaitant pakartotines dronų atakas.

„Tokio masto pratybos leidžia įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia visa valstybės krizių valdymo sistema. Šiandien svarbiausia – gebėti veikti greitai, koordinuotai ir užtikrinti gyventojų saugumą, kai vienu metu kyla kelios grėsmės“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Pratybų metu tikrinama visa reagavimo grandinė – nuo pirminio reagavimo ir operacijų centrų darbo iki sprendimų priėmimo, gyventojų perspėjimo ir jų apsaugos organizavimo. Vertinama, kaip institucijos realiu laiku keičiasi informacija, koordinuoja veiksmus ir valdo sparčiai besikeičiančią situaciją.

„Šios pratybos leidžia praktiškai patikrinti mūsų tarnybos pasirengimą veikti sudėtingų, daugiasluoksnių incidentų metu. Mums svarbu įvertinti, kaip greitai reaguojame, kaip veikia operacijų valdymas, kaip koordinuojame veiksmus su kitomis institucijomis ir užtikriname gyventojų perspėjimą bei apsaugą“, – akcentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

Pratybose dalyvauja pagrindinės civilinės saugos sistemos pajėgos – ugniagesiai gelbėtojai, policija, Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kariuomenė, greitosios medicinos pagalbos ir visuomenės sveikatos institucijos, aplinkosaugos ir meteorologijos tarnybos, Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, Bendrasis pagalbos centras bei AB „Achema“.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pratybų metu koordinuoja institucijų veiksmus, organizuoja gyventojų perspėjimą ir informavimą, vertina situacijos raidą, planuoja civilinės saugos priemones bei gelbėjimo darbus. Taip pat tikrinamas įmonės vidaus avarinio plano veiksmingumas ir savivaldybių pasirengimas organizuoti gyventojų apsaugą.

Pratybas stebi ir vertina krizių valdymo bei civilinės saugos sistemos atstovai.

--------------------------------------------------------------------------------------------

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra statutinė institucija, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą (nelaimių, tarp jų ir stichinių, metu), pagal kompetenciją vykdo įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, koordinuoja civilinės saugos įgyvendinimą visoje LR teritorijoje ir teikia metodinę pagalbą civilinės saugos srityje, perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. Tarnyba taip pat vykdo gaisrų prevenciją, valstybinę priešgaisrinę priežiūrą ir prisideda prie visuomenės švietimo saugos klausimais.

Šiuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente dirba beveik 4 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 3 tūkst. – ugniagesiai gelbėtojai. Tarnybos pajėgos veikia visą parą ir užtikrina operatyvų reagavimą į nelaimes, grėsmes bei ekstremaliąsias situacijas Lietuvoje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios 3 įstaigos: Bendrasis pagalbos centras (skubi pagalba 112), Ugniagesių gelbėtojų mokykla ir Gaisrinių tyrimų centras. Formos viršus

BNS nuotr.