Jonavoje gyvenantis Arūnas tvirtina, kad prekybos centrai apgaudinėja žmones, ir nors kainų neatitikimas – tik simbolinis, tačiau į tai, Arūno nuomone, verta atkreipti dėmesį.
„Kiek teko girdėti, keli didieji prekybos centrai yra gavę baudas iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos dėl to, jog apgaudinėja klientus. Tačiau tai, kaip matau, jų negąsdina. Klausimas - ar tarnybos tinkamai neatlieka savo darbą?
Birželio 18 dieną „Norfos“ prekybos centre Žeimių gatvėje pirkau maisto produktus. Atkreipiau dėmesį į dvi prekes - obuolių actą ir „Duoniukus“.
Obuolių acto kaina lentynoje nurodyta 0,73 Eur, o kasos čekyje - 0,75 Eur, „Duoniukų“ kaina lentynoje - 0,77 Eur, o kasos čekyje - 0,78 Eur.
Smalsu, kiek tokių prekių yra tokioje parduotuvėje ir kiek jie per dieną po 2 centus surenka pinigų iš apgautų klientų?“ – rašo Arūnas.
Jonaviečio teigimu, nors trijų centų neatitikimas, žinoma, jo piniginei įtakos nedaro, tačiau vyras sako, kad kartais net keli centai yra svarbūs sunkiai gyvenančioms šeimoms. Pasak Arūno, jam būtų įdomi ir kitų jonaviečių nuomonė bei pastebėjimai - ar tokius kainų neatitikimus pastebi kiti pirkėjai.
Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai: „Paminėti pavieniai kainų neatitikimai gali pasitaikyti dėl žmogiškųjų ar techninių klaidų ir yra vertintini kaip netyčinės klaidos, o ne kaip sąmoningas vartotojų klaidinimas.
Visiškai apsisaugoti nuo žmogiškosios ar techninės klaidos kartais tiesiog nėra galimybių dėl milžiniško kiekio kasdienių darbinių operacijų. Turime savo kontrolės sistemą, kurią nuolat tobuliname ir siekiame, kad klaidų būtų kuo mažiau.
Nuoširdžiai atsiprašome pirkėjo. Jo paminėti kainų neatitikimai jau ištaisyti“.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė: „Vartotojai, kuriems buvo parduota prekė už didesnę kainą nei buvo nurodyta prekės kainolapyje arba buvo suteikta neaiški, klaidinanti ar dviprasmiška informacija apie prekės kainą, turėtų užfiksuoti prekės kainą kainolapyje (pavyzdžiui, padaryti kainolapio nuotrauką) ir su pirkimo kvitu nedelsiant kreiptis į pardavėją bei nurodyti savo reikalavimą (pvz., grąžinti permoką).
Jeigu vartotojo reikalavimas nėra tenkinamas, siūloma pardavėjui pateikti savo reikalavimą raštu. Taip pat apie pastebėtus kainų nurodymo ar prekių ženklinimo reikalavimų neatitikimus reikėtų pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nurodant tikslią prekybos vietą, kainą bei kitą reikšmingą informaciją apie vykdomą galimai nesąžiningą komercinę veiklą.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi vartotojų skundus su pateiktais įrodymais (būtina pažeidimui tirti minimalia informacija – prekės kainolapio lentynoje nuotrauka, kasos kvito kopija), visuomet pradeda preliminarų tyrimą.
Pažymėtina, kad nustatyti galimus nesąžiningos komercinės veiklos pažeidimus – tai, kad konkretaus produkto kaina bus padidinta arba nesutaps prekės kaina etiketėje ir kasos kvite – prevenciškai neįmanoma, todėl ypač svarbus yra vartotojų, kurie turi mėgstamus produktus, perka ir stebi tų produktų kainą bei pastebi tokius pažeidimus, bendradarbiavimas tyrime.
Papildomai pažymime, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.228(6) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją (taip pat ir informaciją apie prekių ir paslaugų kainą), o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Pagal šio straipsnio 5 dalį, verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.353 straipsnis nustato, kad pardavėjas privalo nurodyti kiekvieno daikto ar vienos rūšies daiktų pardavimo kainą ir to daikto tinkamo standartinio vieneto kainą. Pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina turi būti aiški ir suprantama, lengvai įskaitoma ir lengvai atskiriama. Taigi, pardavėjas privalo tinkamai informuoti vartotoją apie prekės kainą ir parduoti prekę už tą kainą, kuri buvo nurodyta prie prekės (prekės kainolapyje).
Atkreipiame dėmesį, jog už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 289 iki 8 688 EUR baudą, o pakartotinai per vienerius metus padarius pažeidimą, už kurį buvo paskirta įstatyme nustatyta bauda – iki 34 754 EUR baudą, jeigu ši bauda neviršija 6 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
UAB „Norfos mažmena“ už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo pažeidimą 2017-04-20 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimu Nr. 12NKV-65 buvo skirta ekonominė sankcija“.
