Vakar paskelbtas Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas apie vidutinį atlyginimą Jonavoje jonaviečius ir prajuokino, ir papiktino.
„Jei aš valgau bulves, o kaimynas – mėsą, ar tai reiškia, kad mes abu valgom cepelinus?“ „Atsimerkit – didžioji dauguma žmonių Jonavoje vis dar dirba už minimumą“, - tokie ir panašūs komentarai vakar lydėjo pranešimą apie tai, kad Jonavoje – vieni didžiausių atlyginimų Lietuvoje. Jonaviečio Sauliaus teigimu, vidurkis vienas pats nieko nepasako. "Jei šalia duotų imtį, modą, dispersiją, galima būtų daryti objektyvias išvadas. Dabar tik eilinį kartą statistika panaudota tik tiek kiek reikia, kad būtų gražu", - rašė Saulius.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialistų, analizei naudoti pjūvių, tokių kaip dispersija, imtis, institutas neturi galimybių, nes nėra skelbiama išsami kiekvieno rajono dirbančių žmonių statistika - tokių viešai prieinamų duomenų tiesiog nėra.
„Vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” Jonavos rajono savivaldybėje 2016 m. lyginant su 2015 m. išaugo beveik 8 proc., vidutiniškai čia žmonės uždirbo 605 eurus per mėnesį „į rankas”. Vidutinis atlyginimas Jonavos rajone yra vienas iš 5 aukščiausių atlyginimų Lietuvoje (šalies vidurkis – 602 eurai). Didesnis vidutinis darbo užmokestis buvo tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Visagine“, - buvo rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto pranešime.
Anot jonaviečių, nėra teisinga sakyti, kad Jonavoje vieni didžiausių atlyginimų, mat situaciją „iškreipia“ įmonės „Achema“ atlyginimai, kurie yra didesni.
- Ar išties nėra taip, kad vidutinio atlyginimo skaičiavimą tam tikra prasme „iškreipia“ įmonė „Achema“, be to, įvairių jos padalinių vadovų atlyginimai – tikrai dideli, daugiau čia uždirba ir specialistai, - „Jonavos žinios“ paklausė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno.
-Vidutinio atlyginimo skaičiavimo metodika įtraukia visus dirbančius jonaviečius, savaime suprantama, ir tuos, kurie uždirba didesnius atlyginimus. Bet ar ne toks ir yra kiekvienos šalies, miesto ar rajono ekonominis siekis – turėti kuo daugiau brangiai apmokamų darbo vietų?
Įmonės, mokančios aukštesnius atlyginimus, bendrą atlyginimo lygį kilsteli ne tik statistiškai, bet ir realiai. Paprastai tariant, jei mieste yra įmonių, mokančių aukštus atlyginimus, kitas verslas irgi yra priverstas didinti atlyginimus, priešingu atveju, ilgainiui susidurs su darbuotojų pritraukimo problema. Dar daugiau, jei mieste dalis žmonių uždirba aukštus atlyginimus, tai reiškia kad mieste yra daugiau mokių vartotojų, kurie tuos pinigus gali išleisti parduotuvėse, kavinėse ir taip prisidėti prie ten dirbančių žmonių aukštesnių atlyginimų. Kad ir kaip bežiūrėtume, įmonė įdarbinanti daug žmonių su aukštais atlyginimais yra visapusiškas pliusas.
Manau, kiekvienas Lietuvos rajonas ar miestas mielai sutiktų kad pas juos persikeltų įmonė, įdarbinanti tiek žmonių ir už tokius atlyginimus, kaip „Achema”. O siekiant, kad visi uždirbtų kuo daugiau, tikslas turėtų būti į regioną pritraukti kuo daugiau investicijų, didelių įmonių.
-Ar yra žinoma, kiek žmonių Jonavoje tegauna tik minimalų darbo užmokestį?
-„Sodros” duomenimis, Jonavos rajono savivaldybėje mažiau kaip minimaliąją algą gauna 13,7 proc. ne biudžetinio sektoriaus apdraustųjų. Minimalią – 5,7 proc. dirbančiųjų ne biudžetiniame sektoriuje. Vidutiniškai šalies savivaldybėse už minimalią algą dirba daugiau žmonių – 8,2 proc. žmonių (nebiudžetiniame sektoriuje).
Visose Jonavos kaimynėse situacija taip pat prastesnė nei Jonavoje. Pavyzdžiui, Ukmergėje mažiau kaip minimalią algą (MMA) uždirba 14.7 proc.,MMA – 6.9 proc. dirbančiųjų nebiudžetiniame sektoriuje. Širvintose iki MMA uždirba 16.3 proc., MMA – 7.6 proc.
Iš dirbančiųjų biudžetiniame sektoriuje (viešasis sektorius: sveikatos, švietimo įstaigos, savivaldybės administracija ir t.t.) Jonavos rajono savivaldybėje minimalią algą uždirba 4,3 proc. apdraustųjų.
-Jūsų nuomone, kiek realybę atspindintys yra Jūsų pateikiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimai?
-Vidutinis darbo užmokestis yra kaip visi statistiniai rodikliai ir parodo ne viską.
Vidutinis darbo užmokestis pvz., neįtraukia žmonių, kurie nedirba. Teoriškai įmanoma turėti situaciją, kuomet rajone yra labai daug bedarbių, pensininkų ir viena labai didelius atlyginimus mokanti įmonė. Tuomet vidutinio atlyginimo statistika neatspindėtų bedarbių ar pensininkų pajamų. Tokiu atveju geriau reikėtų žiūrėti ne į vidutinį atlyginimą, o į vidutines pajamas.
Bet kalbant konkrečiai apie Jonavą, vėlgi, nedarbo ar pašalpų gavėjų statistika Jonavos r. yra tik šiek tiek prastesnė nei šalies vidurkis. Tad nėra pagrindo teigti, kad aukščiau aprašyta situacija atitinka Jonavos situaciją. Statistika yra kaip vaistai – prieš vartojant reikia pasitarti su specialistu.
Vis dėlto, būtent šis rodiklis yra pagrindinis ir dažniausiai naudojamas apibūdinti grupės žmonių situaciją, pvz., lyginant tarpusavyje valstybes ar atlyginimo didžius skirtingose ūkio šakose. Juk kai sakome, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje 2016 pasiekė 602 eurų, suprantame, kad nėra taip, kad kiekvienas Lietuvoje uždirba lygiai po 602. Tačiau lygindami vidutinio atlyginimo kilimą šalyje, galima drąsiai sakyti, kad atlyginimai auga. Lygiai taip pat yra ir Jonavos atveju. Aišku, nėra taip, kad visi uždirba po 605, ar kad atlyginimai kilo visiems.
Pateiksime ir dar šiek tiek statistikos apie verslo aktyvumą Jonavoje. Įdomu tai, kad veikiančių ūkio subjektų ir išduotų verslo liudijimų skaičius čia buvo didesnis nei kaimyninėse Kaišiadorių, Širvintų savivaldybėse. Tai vėlgi rodo, kad ekonominis gyvenimas Jonavoje yra aktyvesnis.
Ekonominio aktyvumo rodikliai Jonavoje ir kaimyninėse savivaldybėse: veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų 2016 m. Jonavoje buvo 18,6. Kaišiadoryse 18,3, Širvintose 16,9, Ukmergėje 19,1, Kėdainiuose 22,1.
Išduotų verslo liudijimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų 2016 m. Jonavoje buvo 29,1 Kaišiadoryse 24, Širvintose 36,3, Ukmergėje 26,6, Kėdainiuose 26,5.
