Vėlyvą penktadienio vakarą mūsų miesto gatvėse sukinėjosi bebras – jonaviečiai pasakoja, kad laukinį gyvūną matė šalia Jonavos rajono savivaldybės, Jonavos kultūros centro, Kosmonautų gatvėje veikiančios parduotuvės ,,Iki“, Kūno kultūros ir sporto centro stadiono. Netrukus graužiko nuotraukos buvo patalpintos skirtingose socialinio tinklo ,,Facebook“ grupėse, kuriose užvirė diskusijos, kaip elgtis su laukiniu gyvūnu bei kodėl šis migruoja miesto gatvėmis, iškeltas klausimas ir dėl pasiutligės. Tačiau specialistai įsitikinę, kad bebras miesto gatvėse apsilankė dėl visiškai paprastų priežasčių ir panašiais atvejais pataria gyvūną tiesiog palikti ramybėje.

Natūralus procesas

Kai ,,Facebook“ pasirodė nuotraukos su mieste užfiksuotu bebru, vieni jonaviečiai juokavo, kad gyvūnas atvyko balsuoti arba skuba į barą-restoraną ,,V.A.U“, kiti – ragino kviesti aplinkosaugininkus. Vis tik pats bebras, regis, niekur neskubėjo ir migravo nuo vienos gatvės link kitos.  

Pasak Lietuvos prozininko, gamtininko, aplinkosaugininko, radijo laidų vedėjo Selemono Paltanavičiaus, toks bebro elgesys neturėtų stebinti.

,,Gal jonaviečiai neįsižeis, bet Jonava nėra didelis miestas ir tokiam gyvūnui pereiti keletą gatvių – paprastas dalykas. Antra, bebrų jaunikliai su tėvais gyvena apie du metus. Šį pavasarį jau gimė nauja karta bebriukų, kurie pasaulį išvysta ne tokie jau ir maži – sveria apie 400 gramų, turi kailį, yra regintys. Tačiau atsiradus jaunikliams, dažnai pilnai subrendę, t.y. 1-2 metų bebrai palieka namus ir upėmis bei upeliais keliauja iki vietos, kur sukurs naujus. Taip kartais šie graužikai gali nukeliauti ir 100 kilometrų. Bebrai, kurie dabar turi jauniklius, paprastai nuo bebravietės nutolsta ne daugiau nei 100 metrų“, – kalbėjo S. Paltanavičius.

Žino, kur keliauja

Paklausus, kaip reiktų elgtis sutikus tokį gyvūną mieste, S. Paltanavičius pataria tiesiog palikti jį ramybėje.

,,Kai mieste pamatote laukinį gyvūną, reikia eiti ne link jo, o tolyn nuo jo. Taip reiktų elgtis sutikus tiek lapę, tiek šerną, tiek bebrą, tiek stirną. Būtina gyvūnai palikti laisvę. Tada jis keliaus ten, kur jam reikia. Nereikia galvoti, kad gyvūnas nesuras, kur jam eiti. Jis žino, kur eina. Jei jau matome, kad gyvūnui tikrai kilo pavojus, tuomet geriausia skambinti vietiniam medžiotojų klubui. Specialistai turės įrangą, kuri būtina tokio gyvūno sugavimui. Sugautas bebras būtų nugabentas prie artimiausio upelio“, – patarė S. Paltanavičius.

Prevencija davė rezultatų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto lektorė Jūratė Kučinskienė pasakoja, kad kartais į žmogaus aplinką patenka nusilpę ir orientaciją praradę gyvūnai. Tačiau kadangi Jonavoje matytas bebras nerodė tokių požymiu, ji taip pat mano, jog graužikas gatvėmis keliavo dėl S. Paltanavičiaus įvardytų priežasčių. Kalbėdama apie pasiutligės tikimybę, lektorė ją atmeta – J. Kučinskienės žodžiais tariant, pasiutligės prevencija Lietuvoje davė savo rezultatus ir mūsų šalyje jau eilę metų neaptinkamas joks šios ligos židinys. Nepaisant to, kontaktuojant su laukiniu gyvūnu, reikia elgtis atsargiai.

M. Dulič bei D. Vitkausko nuotraukos ir video.