Birželio mėnesį vis dažniau pastebimos meškos, kertančios Lietuvos sieną. Lietuvos pasieniečiai meškas pastaruoju metu ne kartą matė Varėnos, Švenčionių bei Vilniaus rajonuose ar ties jais. Didžioji dalis meškų migracijos į Lietuvą yra iš Baltarusijos.  

Vieną iš pirmųjų atvejų, dar balandžio mėnesio pabaigoje pasieniečiai užfiksavo Švenčionių rajone. Naktį meška perbrido Baluošos upelį, išlipo Lietuvoje ir palei sieną ėjo keliasdešimt metrų. Ten, kur Baluoša įteka į Nerį ir kur yra natūrali gamtinė vandens kliūtis patekti iš Baltarusijos, Lietuvos pusėje nėra tvoros su koncertina. Lyg žinodama tai lepečkojė būtent šioje vietoje nusuko į Lietuvos gilumą.

Gegužės mėnesį Padvarionių užkardos pasieniečiai mešką užfiksavo jų saugomame sienos su Baltarusija ruože Šalčininkų rajone. Meška išlindo iš krūmingo miškelio Lietuvos pusėje ir apsiuostydama kiek pašleivojo taku, kuriuo patruliuoja Padvarionių pasieniečiai. Maždaug po minutės ji pasuko atgal į Lietuvos gilumą.
Netrukus apie dar vieną „vizitą” pranešė ir Kabelių užkardos pasieniečiai, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą atėjo meška. Čia fizinis barjeras apsisaugoti nuo neteisėtų migrantų dėl gamtos kliūčių nėra įrengtas, todėl gyvūnui neprireikė daug pastangų kirsti sienos.  

Vėliau, Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip naktį meška atplaukė į Lietuvą Nemunu, kuriuo eina siena su Baltarusija. Meška tamsoje į upę įbrido Baltarusijos krante ir pradėjo plaukti. Nemune kirtusi valstybės sieną ir įveikusi daugiau kaip pusšimčio metrų pločio upę ji išlipo Lietuvos krante. Nieko nelaukusi lepečkojė perėjo žolėtą pakrantės juostą ir dingo šalia augančiame miške.  

Braunasi į gyvenamąsias teritorijas

Meškos, kirtusios Lietuvos sieną, miškuose neužsibūna. Internautai socialiniuose tinkluose dalijasi vaizdais, kaip šie gyvūnai keliauja į miestus, blaškosi gatvėse, gyvenamuosiuose rajonuose, žmonių kiemuose ir net prie mokyklų, sukeldami daug nerimo gyventojams.  

Daugiausiai atvejų buvo užfiksuota Vilniaus mieste, kuriame balškėsi ir gyventojus šiurpino ta pati meška: „Miesto teritorijoje klajojanti meška – tai ne išsigandęs briedis, o pavojingas plėšrūnas. Antra para besiblaškantis, išsekęs ir patiriantis milžinišką stresą gyvūnas, ko gero, išgyvena didžiausią savo gyvenimo košmarą”, - perspėja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

Rekomendacijos sutikus mešką

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija dalijasi rekomendacijomis, kaip elgtis sutikus šį plėšrūną:
„1. Be abejonės, visi nustebs pamatę, bet pamačius – būtinai išlikite ramūs. Nenustebinkite lokio, jei jis nežino apie jūsų buvimą.

2. Jei sutikote jį arba ją gamtoje, sėdėjot ar piknikavot – lėtai atsistokite ir ramiai, užtikrintai kreipkitės į lokį, ramiu, pasitikinčiu tonu, tam, kad atskirtumėte savo balsą nuo potencialaus grobio gyvūno keliamo triukšmo. Nepamirškite, kad jie ėda viską, briedžių jauniklius tame tarpe. Abejojantiems, užklauskite sienos apsaugos tarnybos pareigūnų – papasakos kur kas daugiau apie jas ir juos, nei matėte gražiuose video. Tad turite padaryti viską, kad lokys jus atpažintų kaip žmogų, o ne gyvūną.

3.  Jei esate ne vienas, pasimatyme ar su šeima ant upelio, ežero kranto – nedelsdami paimkite visus su jumis esančius mažamečius vaikus ir laikykite juos. Neskleiskite jokių keistų garsių garsų ar šūksnių, nevaidinkite nei drakono, nei asilo ar išsigandusio kiškio. Neleiskite to daryti vaikams ar draugei – lokys gali pamanyti, kad tai grobuoniško gyvūno garsas. Lėtai mojuokite rankomis virš galvos ir ramiu, išlaikytu tonu liepkite lokiui pasitraukti. Jokiais būdais NEBĖKITE ir nedarykite jokių staigių judesių – jie, gali būti jūsų pabaigos pradžia.

4. Padėkite bet kokį maistą jei turėjote šalia. Kavą ar šampano taurę, sumuštinį su ikrais – irgi.  Jei stovyklaujate, nepalikite jokio maisto nakčiai ar asmeninių daiktų gulėti aplinkui. Meška Vilniuje, kuriame meras jos nemato ar aplink Vilnių, jau galėjo būti įpratusi žmones sieti su maisto šaltiniais. Tad jokiais būdais nebandykite atitraukti meškos dėmesio mėtydami į ją maisto produktus.

5. Ramiu, pasitikinčiu tonu komunikuodami, venkite tiesioginio akių kontakto su juo ar ja, nes jis gali būti suprastas kaip agresyvus žingsnis. Atsitraukite nuo meškos labai lėtai ir stebėkite ją.“

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra sukūrusi Lietuvoje pastebėtų meškų žemėlapį, kurį galite rasi internetinėse svetainėse – www.meskos.lt arba www.meskuzemelapis.lt

Teksto autorė Miglė Sadauskaitė