LR Prezidento komunikacijos grupė praneša, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, liepos 21 d., dirbs Birštone, kur susitiks su turizmo sektoriaus atstovais bei su aštuoniais Kauno regiono merais, jų tarpe – ir Jonavos r. savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi. Taip pat plaukdamas su merais Nemunu aptars laivybos Nemuno aukštupyje plėtros iššūkius. Tai – jau tradiciniu tapęs kasmėnesinis Prezidento ir jo komandos persikėlimas visai darbo dienai į vis kitą Lietuvos regioną. 

Šalies vadovas su komanda Kauno regione daugiausia dėmesio skirs turizmo galimybėms, su regiono turizmo sektoriaus atstovais aptars turizmo situaciją Lietuvoje COVID-19 kontekste, turizmo aplinkos gerinimo aktualijas ir regionų patrauklumo didinimo perspektyvas.

Darbo dienos metu taip pat bus keliami aktualūs klausimai, susiję su savivaldybių savarankiškumo stiprinimu, korupcijos prevencija, viešaisiais pirkimais, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, vandentvarkos projektais, ir kiti.

Skelbiamoje Prezidento dienotvarkėje pranešama, kad tą dieną, 9.30 val. vyks susitikimas su Birštono ir Kauno miestų, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais šalies vadovas aptars ir kiekvienai savivaldybei, ir visam regionui rūpimas problemas. Po susitikimo, 12 val., numatomi Prezidento ir jo patarėjų komentarai žiniasklaidai.

14.15 val. Prezidentas kartu su merais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plauks laivu Nemunu, kur apžiūrės upės ruožą ir aptars keleivinės ir pramoginės laivybos skatinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.

15.30 val. susitikime su turizmo sektoriaus atstovais šalies vadovas su patarėjais diskutuos turizmo skatinimo regione klausimais.

Kauno regione pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankysis Nemajūnų dienos centre, kur domėsis paslaugų šeimai, socialinės rizikos vaikams, globėjams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims plėtojimu regione. Taip pat pirmoji ponia susitiks su aktyvia Nemajūnų bendruomene, susipažins su jos veikla ir iššūkiais.

Lietuvos Respublikos Prezidentą ir jo komandą darbo dienų regionuose metu nuo šiol lydės Prezidento rūmuose įsikūrusio Valstybės pažinimo centro edukatoriai, kurie rengs užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams apie valstybę, pilietiškumą ir Prezidento instituciją.

Prezidento patarėjai savivaldybėse susitiks su savo kuruojamų sričių specialistais: globos centrų atstovais, vaiko teisių apsaugos teritoriniais skyriais, administracinio teismo atstovais, regiono policijos ir priešgaisrinės apsaugos pajėgų atstovais, švietimo skyrių ir neformaliojo vaikų švietimo srityje dirbančių NVO atstovais, savivaldybių administracijos direktoriais ir kt.

Atnaujinta 2020-07-17 18:18

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius pateikia dokumentą, kurį liepos 3 d. išsiuntė Prezidentūrai atsakydamas į jų paklausimą kokiomis temomis norėtų pasisakyti. 

DĖL SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ TEISINIO REGULIAVIMO TOBULINIMO

Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu (2014-11-06 Nr. XII-1289) buvo įgyvendinta Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Fiskalinė sutartis), o Lietuva prisiėmė įsipareigojimus planuoti valstybės biudžetą laikydamasi Fiskalinės sutarties nuostatų.

Fiskalinė sutartis  nustato privalomas fiskalines taisykles, tarp jų ir subalansuoto biudžeto taisyklę, kurias turi atitikti bendrasis valstybės biudžetas. Iš Fiskalinės sutarties Lietuvai nekyla įsipareigojimai įtvirtinti konkretų savivaldybių biudžetų planavimo mechanizmą, nes Fiskalinė sutartis šių klausimų nereguliuoja. Taigi, valstybė yra laisva pasirinkti priemones, kuriomis ji užtikrins iš Fiskalinės sutarties valstybės biudžetui kylančius reikalavimus. Atitinkamai, valstybė gali įtvirtinti bei keisti savivaldybių biudžetų planavimo teisinį reguliavimą tiek, kiek bendrasis valstybės biudžetas atitinka Fiskalinės sutarties reikalavimus. Įvairios Fiskalinės sutarties įsipareigojimus prisiėmusios šalys skirtingai reglamentuoja savivaldybių biudžetų sudarymo tvarkas ir taiko skirtingus savivaldybių skolinimosi ribojimus. Visgi, išnagrinėję kitų šalių praktikas neradome tokio sunkiai paaiškinamo savivaldybių skolinimosi ribojimo, koks yra taikomas Lietuvoje šiuo metu.

Lietuvoje šiuo metu pagrindiniai savivaldybių skolinimąsi ribojantys teisės aktai yra Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, numatantis subalansuoto savivaldybių biudžeto reikalavimą ir Finansinių rodiklių įstatymas, kuris kiekvienais metais nustato savivaldybių skolinimosi limitus ir įtvirtina grynojo skolinimosi ribojimą. Būtent dėl grynojo skolinimosi ribojimo Lietuvos savivaldybės kasmet gali pasiskolinti tik tiek, kiek per metus grąžina jau turimų skolinių įsipareigojimų. Tokio ar panašaus grynojo skolinimosi ribojimo neradome nei vienoje šalyje. Toks ribojimas neatitinka ir savivaldybių lygiateisiškumo principų, nes vienos savivaldybės, kurios iki ribojimų drąsiai skolinosi bei šiuo metu kasmet grąžina reikšmingą prisiimtų įsipareigojimų sumą, ir toliau gali reikšmingai skolintis, tuo tarpu tos savivaldybės, kurios praeityje stengėsi turėti kuo mažiau skolinių įsipareigojimų, šiuo metu praktiškai visai neturi galimybės skolintis ir įgyvendinti investicinių projektų skolintomis lėšomis.

Lietuvos savivaldybės supranta Fiskalinės sutarties reikšmę ir svarbą, tačiau mano, kad iš šios sutarties kylantys įsipareigojimai bei ribojimai šiuo metu valstybei ir savivaldybėms tenka labai neproporcingomis dalimis. Valstybės raida neabejotinai priklauso ir nuo savivaldybių sėkmės, o savivaldybėms būtina turėti daugiau savarankiškumo ir įvairesnių bei paprastesnių įrankių investicinių projektų įgyvendinimui, todėl Lietuvos savivaldybės siekia bendradarbiaujant su valstybės institucijomis surasti būdų, nepažeidžiant Fiskalinės sutarties reikalavimų, savivaldybėms turėti daugiau skolinimosi galimybių, susijusių su visuomenei svarbių investicijų įgyvendinimu.

Pagal Prezidento komunikacijos grupės inf.

_{pixabay.com nuotrauka}