Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Jonavos skyriaus specialistų duomenimis, šiais metais Jonavos rajone užregistruoti 26 skarlatinos susirgimo atvejai. Apie 82 proc. susirgusiųjų yra darželinukai. Artėjant naujam mokslo metų sezonui ir sugrįžus vaikams į ugdymo įstaigas, galima tikėtis infekcinių ligų pagausėjimo.
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 900 skarlatinos susirgimo atvejų, daugiausia serga vaikai, lankantys ikimokyklines vaikų ugdymo įstaigas. Jie sudaro 83 proc. visų susirgusiųjų.
Skarlatina yra ūminė ir lašiniu būdu per orą plintanti infekcinė liga, kuriai būdinga angina, smulkus taškinis odos bėrimas. Skarlatinos sukėlėjas – A grupės hemolizinis streptokokas. Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Daugiausia skarlatina serga 2-8 metų vaikai. Persirgus įgyjamas imunitetas, bet galima sirgti ir pakartotinai. Sergantysis gali apkrėsti aplinkinius 3 savaites nuo ligos pradžios. Pradėjus gydymą antibiotikais, būklė greitai gerėja ir ligonis tampa nepavojingas jau trečiąją ligos dieną.
Skiepų nuo skarlatinos nėra. Laikas iki pirmųjų ligos požymių trunka 1-7 dienas. Liga prasideda staiga, temperatūros pakilimu iki 38 – 39 C, gerklės, galvos, pilvo skausmu. Pirmą ar antrą ligos dieną atsiranda bėrimas, pasireiškiantis ryškiais raudonais smulkiais taškeliais, susiliejančiais į raudonas dėmeles. Bėrimas ypač ryškus būna ties pažastimis, kirkšnimis, pakinkliais, alkūnių linkiais. Ligonio veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies - smakro trikampis (skarlatinos trikampis). Liežuvis pasidengia gelsvai baltu apnašu, kuris po poros dienų nusivalo ir tampa panašus į avietę (avietinis liežuvis). Antrą ligos savaitę atsiranda smulkus odos šerpetojimas, dideliais lopais lupasi delnų ir padų oda.
Anksti pradėjus gydymą skarlatina yra lengvai išgydoma liga. Tačiau kartais ji gali sukelti komplikacijas: sinusitą, pūlingą ausies, limfmazgių, galvos smegenų dangalo uždegimą.
Rekomenduojamos apsisaugojimo priemonės:
- susirgus nedelsiant kreiptis pas šeimos gydytoją,
- sergantį vaiką būtina atskirti nuo sveikų vaikų,
- nepriimti sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigą (lopšelį/darželį, mokyklą),
- sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis stebėti 7 dienas (matuoti temperatūrą, stebėti gerklę, kūno išbėrimus),
- tiek namuose, tiek vaikų ugdymo įstaigoje patalpas dažnai vėdinti ir valyti drėgnu būdu,
- ligonio indus, drabužius, rankšluosčius, nosines laikyti atskirai,
- dažnai plauti rankas tiek ligoniui, tiek slaugantiems jį.
Kasdieniame gyvenime nėra idealus būdo išvengti infekcijų, geriausiai apsisaugoti nuo jų padeda dažnas rankų plovimas su muilu ir po tekančiu vandeniu.
