Birželio 23-ąją Joninių slėnyje vyksiančios Joninės Jonavoje šiemet lankytojus pasitiks ne tik gausia koncertine programa, bet ir naujomis erdvėmis, daugiau etninių veiklų, išplėstu Jonų kiemu bei dar įspūdingesne misterija. Pasak Jonavos kultūros centro direktorės Jurgitos Serapinės, pasirengimas didžiausiai metų šventei prasideda vos pasibaigus ankstesnėms Joninėms.

Joninės planuojamos metus į priekį

„Yra tokia frazė - karalius mirė, tegyvuoja karalius. Tai mes sakome: Joninės pasibaigė, tegyvuoja Joninės. Vos pasibaigus šventei iš karto pradedame galvoti apie kitas“, - pasakojo J. Serapinė.

Anot jos, pasiruošimas 2026-ųjų Joninėms prasidėjo dar praėjusią vasarą, kai organizatoriai vertino praėjusios šventės rezultatus ir svarstė, kuo nustebinti lankytojus kitąmet.

„Po praėjusių Joninių galvojome, kas toliau. Jos buvo tikrai įspūdingos, ypač misterija ir vizualizacijos ant kalnų. Todėl pasiruošimą pradėjome labai anksti“, - sakė direktorė.

„Joninės yra kaip virusas“

Nors Joninių organizavimas J. Serapinės gyvenime užima jau ne vieną dešimtmetį, ji tikina, kad šventė jai nė kiek neatsibodo.

„Joninės yra kaip virusas. Jeigu jis jau pagavo, tai nepaleidžia“, - šypsojosi J. Serapinė.

Pasak direktorės, didžiausia motyvacija - augantis šventės populiarumas ir lankytojų dėmesys.

„Kai pamatėme, kad į Jonavą žmonės važiuoja ir stovi net nuo Karmėlavos susidarančiuose automobilių srautuose, supratome, kad tai, ką darome, yra įdomu ir svarbu. Tai motyvuoja ieškoti dar kažko nematyto ir nedaryto.“

Nuo mažos scenos iki vienos didžiausių regione

Per daugelį metų Joninių šventė pasikeitė neatpažįstamai.

„Pradėjome nuo mažutės scenos, kuri tada atrodė didžiulė. Šiemet jau turėsime 24 metrų ilgio sceną. Joninių slėnis darosi per mažas“, - juokavo J. Serapinė.

Anot jos, šiuolaikinės technologijos leidžia kurti vis įspūdingesnius reginius.

„Anksčiau saulę nešiodavome rankomis, dabar ją galime parodyti lazeriais, fejerverkais ir vizualizacijomis ekranuose. Todėl Joninės ir neatsibosta - atsiranda vis naujų galimybių.“

Daugiau etninių žaidimų ir išplėstas Jonų kiemas

Šiemet organizatoriai nusprendė daugiau dėmesio skirti tradicijoms ir autentiškai Joninių dvasiai.

„Atsisakėme kai kurių pramogų, kurios užimdavo daug vietos. Į miesto šventę persikels įvairūs atrakcionai, o Joninėse daugiau dėmesio skirsime etniniams žaidimams“, - sakė direktorė.

Pasak jos, šiuolaikiniams vaikams tokios veiklos tampa vis didesne naujiena.

„Matau, kad įvairių atrakcionų vaikai gali rasti beveik kiekvienoje šventėje, o etniniai žaidimai tampa kažkuo nauju ir neatrastu.“

Svarbiu šventės akcentu taps ir išplėstas Jonų kiemas.

„Šiemet planuojame Joninių laikraštį. Pernai pasirašėme Jonų ir Janinų sostinės respublikos konstituciją, todėl galbūt turėsime ir prezidentą, ir prezidentę“, - intrigavo J. Serapinė.

Jonų kieme ir toliau bus registruojami Jonai bei Janinos, kurie galės tapti simbolinės respublikos piliečiais.

Jonų kieme - amatininkai, edukacijos ir veiklos visai šeimai

Renginių vadybininkė Monika Zupinskienė pasakojo, kad viena svarbiausių šventės erdvių išliks Jonų kiemas.

„Danutė Jurgickienė, kuri atsakinga už Jonų kiemą, jau dabar turi labai ilgą amatininkų sąrašą. Veiklų tikrai nepritrūks nei mažam, nei dideliam“, - sakė Monika Zupinskienė. 

Lankytojai čia galės dalyvauti edukacijose, susipažinti su senaisiais amatais, išbandyti tradicinius žaidimus bei pajusti autentišką Joninių atmosferą.

Organizatoriai ruošiasi rekordiniams žmonių srautams

Už techninę ir ūkinę renginio pusę atsakinga direktoriaus pavaduotoja Karolina Petrenčiuk-Naujokienė sako, kad didžiausias iššūkis - kasmet augantis lankytojų skaičius.

„Žmonių kiekis nuolat didėja. Iš ūkio pusės dažniausiai pritrūkstame konteinerių, todėl šiemet stengsimės, kad Joninių slėnis visą laiką būtų švarus ir tvarkingas“, - pasakoja Karolina Petrenčiuk-Naujokienė.

Pasak organizatorių, pasiruošimas vyksta itin intensyviai - gaminamos dekoracijos, ruošiami rekvizitai, planuojama logistika ir visa renginio infrastruktūra.

Šventės veidą kuria baltiški simboliai

Už šventės vizualinį identitetą atsakinga dailininkė dizainerė Dovilė Grybienė sako, kad kiekvienais metais siekiama išlaikyti Joninių išskirtinumą.

„Kol nepadarau afišos, tol niekas nieko nežino“, - juokavo Dovilė.

Pasak dizainerės, didelis dėmesys skiriamas baltiškiems simboliams ir tradicijoms.

„Norime, kad žmonės susipažintų su baltiškais ženklais. Šiemet visur keliausime su saule“, - sakė dizainerė.

Koncertuos AULI, VOS VOS, „Skylė“ ir Donatas Montvydas

Šventės koncertinę programą pristatė režisierė Jolita Driukienė.

„Koncertas nusimato iš tiesų puikus ir visiškai atitinkantis Joninių vertybes, ko siekiame jau daug metų“, - teigė Jolita.

Vakaro programą pradės Latvijos folkloro grupė „Auli“, vėliau pasirodys „Vos Vos“ su Domantu Razausku, folkroko grupė „Skylė“, o pagrindine vakaro žvaigžde taps Donatas Montvydas.

„Tuomet visus pakelsime ant kojų ir šoksime kartu su Donatu Montvydu“, - sakė režisierė.

Misterija - išskirtinis Joninių akcentas

Po koncertų žiūrovų lauks misterija „Eina saulelė aplinkui dangų“, kuri jau tapo neatsiejama Jonavos Joninių dalimi.

„Tai bus nuostabus lazerių, šviesų, pirotechnikos ir gyvos bendruomenės renginys, kuriame dalyvauja ir Jonavos kultūros centro kolektyvai, ir vietos žmonės. Čia visi tampa ne žiūrovais, o dalyviais“, - pasakojo režisierė.

Po misterijos dangų nušvies fejerverkai, o šventę pratęs DJ Jonesso programa.

Daugiau ekranų, daugiau garso ir daugiau komforto

Šiemet organizatoriai daug dėmesio skiria ir techninei renginio kokybei.

„Scena bus ypatinga, apšvietimas taip pat. Net garsas atvažiuoja iš Prancūzijos, nes Joninių slėnį įgarsinti nėra paprasta - jis yra tarsi duburyje“, - pasakojo J. Serapinė.

Anot jos, ekranų taip pat bus daugiau nei ankstesniais metais, kad renginį patogiai stebėti galėtų ir ant šlaitų susirinkę žiūrovai.

Jonines stebėti galės ir negalintys atvykti

Jonavos kultūros centro viešųjų ryšių specialistė Ernesta Eglinskė, atsakinga už LED ekranų vizualizacijas bei tiesioginę šventės transliaciją.

„Aš esu atsakinga už vizualizacijas LED ekranuose ir tiesioginę transliaciją Joninių metu“, - pasakojo specialistė.

Pasak Ernestos, visi šventės vizualiniai sprendimai kuriami pagal bendrą koncepciją, todėl glaudžiai bendradarbiaujama su dizainere ir kitais kūrybinės komandos nariais.

„Mes dalinamės bendra koncepcija, kad viskas nesiskirtų, kad žmonės atpažintų mūsų Jonines visoje Lietuvoje ir, kaip juokaujame, net kosmose“, - šypsojosi Ernesta Eglinskė.

Šiemet Joninių slėnyje planuojama įrengti daugiau LED ekranų nei ankstesniais metais, todėl renginio vaizdai bus geriau matomi ir atokesnėse slėnio vietose. Tuo pačiu bus užtikrinta ir kokybiška tiesioginė transliacija tiems, kurie į šventę atvykti negalės.

Anot Ernestos, augantis renginio mastas skatina ieškoti vis naujų techninių sprendimų.

„Joninių slėnis jau darosi mažokas. Norisi daugiau ekranų, daugiau galimybių ir kad mūsų Jonines pamatytų kuo daugiau žmonių“, - sakė Ernesta.

Vienoje vietoje sutelkta maitinimo zona

Viena šių metų naujovių - centralizuota maitinimo erdvė.

„Turėsime vieną didelę maitinimo zoną. Tam bus naudojama baseino aikštelė, kurioje įsikurs visi maitinimo paslaugų teikėjai. Ten bus ir stalai, todėl žmonės galės patogiai prisėsti, pavalgyti ir pailsėti“, - sakė J. Serapinė.

Pasak jos, toks sprendimas leis patogiau organizuoti lankytojų srautus ir sukurs vieną bendrą poilsio bei maitinimo erdvę.

Kodėl verta Jonines švęsti Jonavoje?

Paklausta, kodėl žmonės turėtų rinktis būtent Jonavoje vykstančias Jonines, J. Serapinė nedvejojo.

„Mes stebime, kas vyksta visoje Lietuvoje, todėl labai tvirtai galiu pasakyti, kad Jonavoje Joninės yra vienos įspūdingiausių ir įdomiausių. Ne tik dėl koncertų ar veiklų, bet ir dėl misterijos, kurios niekas kitas nedaro“, - teigė direktorė.

Anot jos, šventė kasmet auga ir keičiasi, todėl kiekvienas apsilankymas atneša naujų įspūdžių.

„Priežasčių atvykti į Jonavą yra begalė. Ir geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti“, - kvietė J. Serapinė.