Norint įsigyti augintinį, kiekvienas žmogus turėtų prieš tai atlikti ,,namų darbus“ ir kuo daugiau pasidomėti, iš kur atkeliaus naujasis šeimos narys, kokių sąlygų jam reikės ir pan. Ne ką mažiau atsakomybės tenka ir asmenims, kurie užsiima naminių gyvūnų veisimu. Tiek vieniems, tiek kitiems -  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjos Kristinos Stokytės patarimai.

- Ar kiekvienas asmuo, parduodantis nors ir vieną vadą, privalo registruoti savo veiklą VMVT?

- Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad:

1. Gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis.
2. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą.
3. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys.

Taigi įstatymas nenumato išimties, ir, jei asmuo planuoja bent vieną gyvūnų augintinių vadą, kurią ketina parduoti ar perduoti, jis savo veiklą turi registruoti VMVT teritoriniame padalinyje pagal gyvūnų laikymo vietą. Į instituciją vykti nebūtina, užtenka pateikti prašymą el. paštu arba per IMVIS sistemą. Jei gyvūnų veisimui ir auginimui naudojamos negyvenamos ar specialios patalpos, tokiu atveju patalpoms turi būti suteikiamas veterinarinis patvirtinimas.

- Kokios sąlygos būtinos, jei asmuo nori užsiimti gyvūnų veisimu?

- Gyvūnų augintinių veisėjai turi registruotis teritoriniuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniuose pagal gyvūnų laikymo vietą. Už registraciją valstybės rinkliava nėra renkama. Registruotų veisėjų sąrašas pateikiamas Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše, ties veikla Nr. 77.

Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta turi turėti veterinarinį patvirtinimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinio, pagal veisimo vietą. Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtinta gyvūnų augintinių laikymo vieta, kurioje gyvūnai augintiniai laikomi nuo jų sukergimo / apsėklinimo iki jų palikuonių pardavimo / perdavimo kitam gyvūno augintinio laikytojui.

Kai gyvūnų augintinių veisėjas gyvūnus laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose, veterinarinio patvirtinimo numerio gauti nereikia. Jeigu veisiami gyvūnai laikomi gyvenamosiose patalpose, veisėjas turi užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis, nei Reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas.

Už valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veiklos įvertinimą turi būti sumokėta valstybės rinkliava:

- suteikiant veterinarinį patvirtinimą / laikinąjį veterinarinį patvirtinimą – 30 Eur;

- pratęsiant laikinąjį veterinarinį patvirtinimą / suteikiant veterinarinį patvirtinimą po laikinojo veterinarinio patvirtinimo suteikimo – 18 Eur.

Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams apima reikalavimus gyvūnų laikymo vietai – jos švarai, guoliams, įrangai, minimaliems plotams, augintinių priežiūrai ir socializacijai, sveikatos užtikrinimui, apskaitai.

Šių reikalavimų turi būti laikomasi nuo pat vados planavimo pradžios.

- Ko turėtų reikalauti kiekvienas pirkėjas, kuris įsigyja gyvūną?

- Gyvūnus augintinius reikėtų įsigyti tik iš registruotų gyvūnų augintinių veisėjų, o prieš įsigyjant gyvūną augintinį patikrinti, ar parduodamas šuo, katė, šeškas paženklintas ir registruotas. Visi Lietuvoje parduodami ar kitokiu būdu perduodami (pvz., dovanojami) gyvūnai augintiniai (šunys, katės ir šeškai) turi būti paženklinti poodine mikroschema ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Registracija užtikrina, kad gyvūną augintinį perduodantis asmuo vykdo teisės aktų reikalavimus ir tai leidžia, reikalui esant, nustatyti gyvūno savininką (pvz., pabėgus, pasiklydus gyvūnui augintiniu). Ženklinimu patvirtinama gyvūno augintinio identifikacija, o registruojant – jo savininkas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dokumentus, įrodančius gyvūnų augintinių kilmę, išduoda šunų, kačių augintojus vienijančios visuomeninės organizacijos: Lietuvos kinologų draugija, VšĮ Lietuvos gyvūnų augintojų centras ir kt. Veisėjo išduodami dokumentai nėra laikomi gyvūno augintinio kilmės dokumentais.

Gyvūnas, kuriam atlikta vakcinacija, privalo turėti vakcinacijos pažymėjimą arba įrašai apie vakcinacijas turi būti atlikti Europos Sąjungos (ES) vieningos formos gyvūno augintinio pase (anglų k. Pet passport). Veterinarijos gydytojas šiuose dokumentuose turi įrašyti duomenis apie atliktas vakcinacijas, skirtus vaistus nuo parazitinių ligų (pvz., echinokokozės) bei kitus, su gyvūnų sveikata susijusius, įrašus. Gyvūnų vakcinacijai gali būti taikomos vakcinacijos schemos, pvz., šunys vakcinuojami pagal amžių – pirmą kartą apie 2 mėnesių amžiaus kompleksiniu skiepu (be vakcinos nuo pasiutligės), o antrą kartą (ne jaunesni kaip 12 savaičių amžiaus) – kompleksine vakcina, kurios sudėtyje yra vakcina nuo pasiutligės. Galimos ir kitokios vakcinacijos schemos.

Gyvūno augintinio pasas reikalingas keliaujant su gyvūnu į kitas ES valstybes nares, jis taip pat galioja ir kitose šalyse, kuriose jis pripažintas (pvz., Norvegija, Šveicarija ir kt.). Taip pat jo gali reikalauti renginių su gyvūnais organizatoriai, pvz., šunų, kačių parodose, kt. renginiuose su gyvūnais.

Jei gyvūnas įvežtas iš kitos ES valstybės narės, jis turi būti paženklintas poodine mikroschema ir turėti identifikavimo dokumentą (ES gyvūno augintinio pasą arba Gyvūnų sveikatos sertifikatą), kuriuose atlikti įrašai apie galiojančią vakcinaciją nuo pasiutligės.

Jei gyvūnas įvežtas iš trečiosios šalies, jam turi būti išduotas įvežimo į ES veterinarijos sertifikatas. Trečiosiose šalyse, išskyrus ES teisę pripažįstančiose šalyse (pvz., Norvegijoje), išduotas pasas ar kiti dokumentai (pvz., „Meždunarodnyj pasport“, „Forma Nr. 1“ ar kt.) nėra tinkami.

VMVT taip pat rekomenduoja perkant, perimant gyvūną augintinį sudaryti gyvūno augintinio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodytos pardavėjo garantijos ir pirkėjo įsipareigojimai.

- Ar VMVT gauna daug skundų, susijusių su gyvūnų prekyba? Galbūt yra skundų, susijusių su nelegalia gyvūnų prekyba Jonavos rajone?

- VMVT ir VMVT teritoriniai padaliniai gauna skundų dėl veisėjų veiklos: dėl neregistruotų veisėjų (dauguma jų skelbiasi „Facebook“ paskyrose ar uždarose grupėse), dėl įsigytų  nesveikų gyvūnų, įsigytų gyvūnų, kuriems pardavėjas žadėjo parūpinti kilmės dokumentus, tačiau jų nepateikė. Išskirti vieno rajono negalime.

Jonavoje yra 18 registruotų veisėjų. Pastaruoju metu skundų nebuvo gauta, paskutinis gautas skundas – kovo mėn.

- Kas gresia asmenims, kurie parduoda savo augintinių palikuonis, tačiau neregistruoja savo veiklos VMVT?

Gyvūnų augintinių veisimą ir prekybą vykdantiems asmenims, kurie neregistruoja savo veiklos, neženklina ir neregistruoja gyvūnų augintinių ar pažeidžia kitus teisės aktų reikalavimus, gresia administracinė atsakomybė. VMVT taip pat perduoda informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei nustatomas žiaurus elgesys su gyvūnais, VMVT gali kreiptis į teismą dėl gyvūnų konfiskacijos.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.