Šaltuoju metų laikotarpiu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) sulaukia daugiau skambančių dėl ant ledo pastebėtų paukščių ar kitų neįprastai besielgiančių gyvūnų. Besilaikanti žema temperatūra ir didelis sniego kiekis kelia iššūkių gyvūnams. Sužeistais gyvūnais rūpinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC)

Paukščių maitinimo pasekmės atsiliepia žiemą

Gandrai ir kiti migruojantys paukščiai žiemoti gali likti todėl, kad buvo maitinami visą vasarą ir rudenį. Lengvai gaudami lesalo jie praranda natūralų poreikį ieškoti maisto ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų atšiauriu metu, gali prarasti instinktą migruoti.

Nemažai gyventojų praneša apie lede įšalusias gulbes, tačiau dažniausiai tokie pranešimai nepasitvirtina. Gulbės gali ramiai tupėti ar snūduriuoti ir tai joms nėra pavojinga. Aplinkos apsaugos departamentas vien per šių metų sausį sulaukė daugiau nei 400 pranešimų apie įvykius su laukiniais gyvūnais, iš kurių nemaža dalis yra apie galimai įšalusias paukščius, sušalusius gyvūnus. Nepaisant didelio pranešimų skaičiaus, ne visais atvejais gyvūnams reikia pagalbos.

Jei paukštis atrodo įšalęs į ledą, pirmiausia reiktų atsargiai patikrinti jo būklę – pabandyti jį pabaidyti, pavyzdžiui, numesti netoliese mažą akmenuką ar šakelę. Sveikas paukštis paprastai greitai sureaguoja ir pajuda iš vietos.

Pasitaiko ir atvejų, kai paukščiai yra sužeisti, todėl vertėtų kurį laiką stebėti paukščio elgesį. Jeigu paukštis lieka toje pačioje vietoje visą dieną ar ilgiau, arba jo judesiai rodo, kad mėgina išsilaisvinti, tikėtina, kad paukščiui reikia pagalbos. 

Paliktos maisto atliekos privilioja laukinius gyvūnus

Žiemą miško gyvūnai lankosi žmonių kiemuose ieškodami maisto. Laukinius gyvūnus vilioja ir žmonių paliekamos maisto atliekos, nes natūralioje aplinkoje gyvūnams maisto tenka paieškoti ilgiau. Žmonės pagelbėti gamtai gali nepalikdami atvirų maisto atliekų arba jas surinkdami, nes būtent jos vilioja laukinius gyvūnus į urbanizuotas teritorijas, kur jiems gresia įvairūs pavojai. Pasak aplinkosaugininkų, gyvūnas vaikštantis miesto teritorijoje ar prie gyvenamųjų namų yra natūralus reiškinys. Dažnai gyvūnai tiesiog ateina pasiimti lengvai pasiekiamo maisto ir pasimaitinę pasišalina atgal.

Kaip elgtis sutikus laukinį gyvūną savo kieme

• Jei gyvūnas pasirodo šalia gyvenamųjų namų, svarbu įvertinti, ar gyvūnas yra sveikas ir ar jam tikrai reikalinga pagalba. Dažniausiai gyvūnai būna sveiki, jie natūraliai gyvena žmonių kaimynystėje. Tik pastebėję ir įsitikinę, kad laukiniam gyvūnui ar paukščiui reikalinga pagalba, t. y. jie yra sužeisti, serga, reikia kreiptis visą parą veikiančiu skubiosios pagalbos telefonu 112. Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su LGGC konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba  el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai papasakos ir supažindins detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, pakonsultuos kitais globos klausimais.
• Gyvūnus papildomai šerti reikia tik ypatingai šaltomis žiemomis, esant storai sniego dangai, ar ledo paviršiui ant jos, kada gyvūnai nebepajėgia susirasti natūralaus maisto gamtoje. Šeriami gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto, todėl atsisako savo natūralių instinktų, o tai kelia dar didesnę grėsmę jiems būti sužalotiems. Šeriami gyvūnai eina arčiau gyvenviečių, nebijo žmonių, gali būti sužaloti tiek automobilių, tiek naminių gyvūnų ir pan.   
• Jei kyla įtarimų, kad paukščiai prišalę prie ledo, pirmiausia reikėtų pabaidyti ir įsitikinti, ar jie tikrai prišalę. Ledo sukaustyti paukščiai akivaizdžiai bando ištrūkti arba nepajuda iš vietos bent dieną. Tik įsitikinus, kad paukščiui reikalinga pagalba, vertėtų kreiptis skubiosios pagalbos telefonu 112.

Daugiau informacijos apie tai, kaip reikia elgtis sutikus laukinį gyvūnų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Laukiniai gyvūnai“.

AAD inf.