Per pastaruosius keletą metų viešojoje erdvėje pasirodžius žinutėms apie rezonansines bylas, keliama klausimų apie valstybės paskirtus gynėjus moraliniu aspektu. Kaip valstybė gina „nusikaltėlius“ iš mokesčių mokėtojų „kišenės“ ir skamba panašaus turinio vertinimai.
Valstybė privalo užtikrinti gynėją tam tikrais atvejais, kai asmuo negali pats pasirūpinti savo gynyba arba kai tai būtina dėl teisingo bylos nagrinėjimo. Toks privalomumas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintos asmens teisės į teisingą teismą ir gynybą. Valstybė užtikrina nemokamą advokatą asmenims, įtariamiems/kaltinamiems nusikaltimų padarymu, siekdama užtikrinti teisingumą ir teisinės gynybos prieinamumą visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties.
Esminiai būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.Štai keletas pagrindinių situacijų, kai valstybė privalo užtikrinti nemokamą gynėją: kaltinimai pareiškiami nepilnamečiui vaikui, asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti savo teise į gynybą, asmuo nemoka proceso kalbos, už nusikaltimą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, sprendžiamas klausimas dėl asmens išdavimo arba perdavimo Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui ar pagal Europos arešto orderį, byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, asmuo yra sulaikytas, suimtas.
Sulaikymas ir suėmimas – labiausiai žmogaus teises varžančios procesinės prievartos priemonės, kurios gali būti pritaikytos asmeniui, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau, jų taikymas yra kraštutinė priemonė, todėl valstybė privalo užtikrinti tinkamą žmogaus teisę į gynybą. Šios priemonės maksimaliai apribojančios asmens laisvę, sukelia asmeniui socialinius nepatogumus, o taip pat gali sukelti psichologinę ir turtinę žalą.
Praktikoje, esant būtiniems gynėjo pagrindams, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria vadovaujantis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais.
Taigi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nėra suteikti įgaliojimai kvestionuoti minėtų subjektų kreipimąsi, esant būtiniems gynybos pagrindams ar nustačius kitus atvejus, dėl ko gynėjo dalyvavimas būtinas (išskyrus atvejus, jeigu asmenys yra patys pasikvietę gynėjus).
„Visuomenėje kilus atgarsiams dėl padarytų nusikaltimų, kurie savo pobūdžiu šokiruoja žmones, dažnai pradėjus ikiteisminius tyrimus, įtariami asmenys viešojoje erdvėje jau nuteisiami nepasibaigus procesui, stebimasi valstybės gynėjo dalyvavimu procesuose, nors Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija, kaip viena svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įtariamojo garantijų. Nepaisymas nekaltumo prezumpcijos, vienas iš būdų mažinti pasitikėjimą teisine valstybe ir pažeisti teisės viršenybės principą. Teisinės valstybės įvaizdžio esminiu elementu žmogaus teisių užtikrinimo kontekste yra, jog nekaltumo prezumpcija galiotų tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek visų teisminių procesų metu. Teisinės pagalbos institutu siekiama užtikrinti, kad įtariamasis asmuo tinkamai galėtų įgyvendinti savo teisių gynimą.“ – pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.
Per metus valstybės garantuojama teisinė pagalba bendra tvarka ir pagal būtinuosius gynėjo/įgaliotojo atstovo užtikrinimo pagrindus, kitas aplinkybes suteikiama daugiau nei 30 000 atvejų.
Pastaraisiais metais tokių atvejų, kai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėjus įtariamiesiems, kaltinamiesiems pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų kreipimąsi buvo daugiau nei 17 000. Daugiausia prašoma parinkti gynėjus asmenims dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą. Per metus parenkama daugiau nei 3000 atvejų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
