Rugsėjo 28 d. šalies žiniasklaida ir vietos bendruomenė pakviesta dalyvauti atvirų durų dienoje kanadines audines auginančiame ūkyje "DANMINK", esančiame Jonavos r., Šveicarijos sen., Varpių kaime. Renginys skirtas parodyti visuomenei ir žiniasklaidai kailinių žvėrelių auginimo specifiką.
Žvėrelių ūkio specifika
Pasak Tado Tallat – Kelpšos, žvėrelių ūkyje dirbantys asmenys gauna didesnį atlyginimą nei vidutinis šalies darbo užmokestis, o jų ūkyje šiuo metu auginama 17 tūkst. suaugusių, kartu su jaunikliais - per 100 tūkst. gyvūnų 600 ha teritorijoje.
Ūkyje auginamos kanadinės audinės šeriamos specialiu pašaru – visaverčiu maistu atitinkančiu tam tikrą sezoną.
„Žvėrelių ūkis įkurtas 2003 metais, kuomet su Danijos ūkininkais nupirkome apleistą fermą. Tuomet ir pirmieji darbuotojai buvo emigrantai. Per visą ūkio gyvavimo istoriją, nuo 2003 metų, investuota apie 5 mln. Eurų ir tik pusė milijono eurų – Europos sąjungos parama. Šiuo metu čia dirba 40 žmonių galintys per mėnesį uždirbti 1000 eurų.
Ūkyje auginamos kanadinės audinės šeriamos specialiu pašaru – visaverčiu maistu atitinkančiu tam tikrą sezoną. Audinių pašaras gaminamas iš gyvūninės kilmės atliekų, netinkančių žmonių maistui. Žvėrelių maistui ruošti sunaudojama 55 tūkstančiai tonų atliekų, kurias greičiausia tektų utilizuoti. Kad turima ir nuomojama žemė būtų tinkamai tręšiama, laukuose iškratomas čia laikomų gyvūnų mėšlas. Iš tos pačios žemės likę šiaudai naudojami audinių lizdams ir kraikui“, - pasakojo UAB "DANMINK" direktorius Tadas Tallat-Kelpša.
Visi turi teisę pasisakyti
Mūsų kvietimą pamatė 29,5 tūkst. žmonių ir, žinoma, galime sulaukti kritikos, tačiau mes esame atviri ir galime atsakyti į nepatogius klausimus.
Informacija apie atviras duris žvėrelių ūkyje plačiai išplatinta visose žiniasklaidos priemonėse. Renginio organizatoriai buvo pasirengę atsakyti į visus, net ir į nemalonius klausimus. Surengti pirmąją tokią atvirų durų dieną pastūmėjo gyvūnų teisių gynėjų platinami neigiami stereotipai apie gyvūnų gerovės pažeidimus šiame sektoriuje. Anot žvėrelių augintojų, iš 28 tūkstančių žvėrelių tarpusavyje apsidrasko tik du gyvūnėliai ir tai yra natūralu, nes audinė yra plėšrus gyvis. Gyvūnų teisių gynėjai galimai falsifikuoja vaizdinę medžiagą apie neprižiūrimus ir sužalojamus gyvūnus.
„Mūsų kvietimą pamatė 29,5 tūkst. žmonių ir, žinoma, galime sulaukti kritikos, tačiau mes esame atviri ir galime atsakyti į nepatogius klausimus. Beje, mes juk nesakome - gerbiamas vegane – valgyk mėsą. Mes sakome – gerbiame tavo požiūrį ir tikimės, kad bus gerbiamas ir kitų žmonių požiūris. Lietuvoje tik 3,7 proc. žmonių pasisako prieš gyvūninės kilmės produktų vartojimą, tačiau tai, ką mes matome žiniasklaidoje, atrodo nėra nei skurdo, nei aukštų kainų, o yra tik vienintelė problema – skriaudžiami kailiniai žvėreliai, nes turbūt matėte rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje išplatintus vaizdo įrašus su sužalotais žvėreliais. Taip, pasisakyti teisę turime visi, apie tai kas vyksta žvėrelių ūkyje, ne vien tik organizacija „Tušti narvai“ , todėl ir kviečiame žmones apsilankyti ūkiuose“, - kalbėjo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė spaudai Austė Korbutė.
Miestiečiai skundžiasi kvapais
Būnat pačiame ūkio centre stipraus dvoko nėra, juntamas nestiprus, tarsi iš žiurkėno narvelio sklindantis kvapas.
Jonavos miesto gyventojai ne kartą ir ne du yra skundęsi dėl nemalonių kvapų, sklindančių būtent iš šios žvėrelių fermos. Apatinėje miesto dalyje gyvenantys ir netoli ūkio sodus turintys žmonės teigia, kad nuolat jaučiama sklindanti smarvė. Tą situaciją paneigia pats ūkio direktorius Tadas Tallat - Kelpša, na o atvirų durų dienoje dalyvavusieji teigė, jog nuolatiniai skundai dėl smarvės neatitinka tikrovės – būnat pačiame ūkio centre stipraus dvoko nėra, juntamas nestiprus, tarsi iš žiurkėno narvelio sklindantis kvapas.
„Skambino žmogus iš sodų bendrijos su kaltinimais dėl smarvės. Aš pasiūliau atvykti pas mus iš karto, kai tik pajus įtartinus kvapus. Atvykęs sodininkas net nėjo į žvėrelių auginimo teritoriją, prie pat vartų pasakė, kad smarvė tikrai ne ta, kuri jaučiama ir jis neturintis čia ką tikrinti. Mano žiniomis kitoje Neris pusėje žmonės ūkininkauja, tręšia laukus, dar yra ir vandens valymo įrengimai, kurie gali skleisti nemalonius kvapus, o mes panašių skundų sulaukiame vis rečiau“, - teigė ūkio vadovas T.Tallat – Kelpša.
Lietuvoje palankios sąlygos ūkiams
Lyginat 2016 ir 2017 metus žvėrelių augintojų apyvarta sumažėjo nuo 150 mln. Iki 50 milijonų eurų, tačiau Lietuvoje išauginamų kailių kokybė laikoma viena geriausių Europoje. Iš visų kailių išrenkama Top 80 kailiukų, iš jų virš trisdešimt – užauginta Lietuvoje. Taip pat teigiama, kad Lietuvoje sąlygos auginti kailinius žvėrelius labai palankios. Darbu kailinių žvėrelių ūkyje džiaugiasi ir darbuotojai. Į klausimą – ar ketinate dar plėstis - įmonės vadovas atsakė, jog ne, nes patenkinti tuo, ką dabar turi.
Buvo puiki proga savo akimis pamatyti kailinių žvėrelių auginimą.
Visi Europoje esantys ūkiai yra tikrinami pagal „WelFur“ gyvūnų gerovės vertinimo sistemą, kurioje yra net 22 kriterijai. „WelFur“ standartai žymiai reiklesni, nei šiuo metu galiojantys Lietuvos įstatymai. Šį sertifikatą turi ir mūsų šiandien aplankyta „DANMINK“ žvėrelių ferma.
Atvirų durų renginys Varpių kaime, ekskursija kailinių žvėrelių ūkyje buvo puiki proga savo akimis pamatyti kailinių žvėrelių auginimą, aptarti darbo vietų kaime kūrimo svarbą, gyvūnų gerovės klausimus, sužinoti ir išmokti kaip atskirti kokybišką kailį nuo nekokybiško.
