Pirmųjų simptomų galima ir nepastebėti
Ekspertai pastebi, kad Parkinsono liga kiekvieną asmenį paliečia skirtingai. Deja, ankstyvojoje stadijoje aptikti šią ligą labai sunku – dažnai pirmųjų simptomų žmonės net ir visai nepastebi. Dažniausiai simptomai prasideda vienoje kūno pusėje, o vėliau – ir kitoje. Anot sveikatos specialistų, toje pusėje, kur prasidėjo simptomai, jie visada būna stipresni nei kitoje.
Dažniausias Parkinsono ligos simptomas – drebulys arba vadinamas tremoras. Šis drebulys jaučiamas galūnėse – dažniausiai rankose ar pirštuose. Jį žmonės jaučia net tada, kai ilsisi. Tiesa, drebulys dažnai sumažėja atliekant įvairias užduotis.
Kitas dažnas simptomas – sulėtėję judesiai, dar žinomi kaip bradikinezija. Šis simptomas atsiranda ligai progresuojant. Dėl jo žmogui gali tapti sunku atlikti net paprasčiausias užduotis – tai, kas anksčiau užtrukdavo minutę, gali trukti keliskart ilgiau. Taip pat gali sutrumpėti ir Parkinsono liga sergančio žmogaus žingsniai, jam gali tapti sunkiau atsikelti iš kėdės, o kojos, bandant vaikščioti, gali tarsi vilktis žeme.
Parkinsono liga sergantys žmonės dažnai skundžiasi judėjimo sutrikimais – taip yra todėl, kad liga sukelia raumenų sąstingį. Ir tai dar ne viskas – dėl ligos gali sutrikti lygsvara, tad padidėja rizika žmogui nukristi.
Ši liga netgi gali pakeisti tai, kaip žmogus kalba. Jis gali imti kalbėti labai greitai arba, kaip tik, labai lėtai, imti dvejoti prieš prašnekdamas ir panašiai. Taip pat gali pasikeisti ir paciento rašysena – tarkime, jis gali imti rašyti labai smulkiomis raidėmis.
Parkinsono ligą lydi ne tik šie simptomai, bet ir kai kurios jos komplikacijos, tokios kaip mąstymo sutrikimai, depresija ir emocinės būklės pakitimai, sunkumai ryjant, kramtant, valgant ir panašiai.
Visus šiuos simptomus lemia tai, kad dėl Parkinsono ligos žmogus ima prarasti neuronus, kurie atsakingi už dopamino gamybą. Kai sumažėja dopamino lygis, smegenyse prasideda netipinės reakcijos, dėl kurių sutrinka žmonių judėjimas, mąstymas ir kiti procesai. Kokios šios ligos priežastys – nežinoma, tačiau specialistai išskiria, kad yra faktorių, galinčių ją nulemti. Tai yra tokie kaip genai ar toksiška aplinka – pavyzdžiui, nuolatinis darbas su stipriais chemikalais.
pexels.com
Liga – ne nuosprendis
Specialistai pažymi, kad Parkinsono liga sukelia ne vieną kognityvinę problemą. Trys pagrindinės – lengvas pažinimo sutrikimas, Parkinsono ligos demencija ir Parkinsono ligos psichozė. Anot jų, žmonės su lengvu pažinimo sutrikimu liga netrukdo atlikti kasdienių užduočių, todėl jie gali išlaikyti savo savarankiškumą. O štai antruoju atveju jau ima trikti įvairios žmogaus funkcijos, trukdančios žmogui gyventi vienam, mat jį netgi gali aplankyti haliucinacijos ir panašūs simptomai.
Medikai pastebi, kad Parkinsono liga sergantiems žmonėms gyventi savarankiškai, o ne slaugos namuose ar nuolat prižiūrimiems slaugytojos, yra labai svarbu, mat taip jie jaučiasi savarankiški ir reikalingi. Tad rekomenduoja jiems suteikti tokią galimybę iki tol, kol ligos simptomai nepablogėjo. Vis tik, pasak jų, labai svarbu tinkamai ne tik paruošti Parkinsono liga sergančio žmogaus namus, bet ir jiems patiems stengtis gyventi kuo įprastesnį gyvenimą – panašų į tą, kokį turėjo iki ligos diagnozės.
Tad labai svarbu savęs neizoliuoti – susitikti su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais, kaimynais, psichologais ir kitais jiems svarbiais žmonėmis. Taip pat puiki draugija šia liga sergantiems žmonėms – gyvūnai, ypač tie, kurie yra apmokyti dirbti kaip emocinės paramos augintiniai, padedantys asmenims įveikti nerimą ar depresiją.
Taip pat reikia pritaikyti namus prie pasikeitusių žmogaus poreikių – kadangi dėl ligos sutrinka judėjimas, baldų išdėstymas turėtų būti toks, kad jis galėtų į juos įsikibti eidamas. Reikėtų išrinkti vietą, kur žmogus laikys visus svarbius daiktus – akinius, raktus, telefoną – taip jie visada bus po ranka, net jei asmuo pamirš, kur juos pasidėjo. Iš namų reikia išnešti kilimus, taip sumažinant riziką, kad žmogus užklius ir nukris, o vonioje ar duše vertėtų pasitiesti neslystantį kilimėlį.
Taip pat labai svarbu, kad Parkinsono liga sergantis žmogus rūpintųsi savo sveikata – atsakingai gertų vaistus taip, kaip nurodė gydytojas, valgytų sveiką, subalansuotą maistą, o jei turi problemų kramtant ar ryjant – vartoti skystesnį maistą. Ir, žinoma, nepamiršti gerti pakankamai vandens.
Kadangi liga pažeidžia raumenis, labai svarbu nuolat mankštintis – koks fizinis krūvis tinkamiausias kiekvienam žmogui, reikėtų pasitarti su gydytoju.
pexels.com
Kada pagalba – būtina?
Tiesa, Parkinsono liga sergantys žmonės ir jų artimieji turi atidžiai stebėti, ar simptomai neblogėja. Pavyzdžiui, jeigu pacientas praktiškai nebegali judėti, jam ima darytis sunku atlikti net paprasčiausias užduotis (tarkime, pasigaminti valgyti), jis pamiršta gerti vaistus ar jam prasideda haliucinacijos, reiškia, kad jis gyventi vienas nebegali. Ekspertai pažymi, kad tikrai nereikėtų laukti sunkiausių simptomų, tokių kaip haliucinacijų, kad žmogus sulauktų reikiamos pagalbos. Esą jau ketvirtojoje ligos stadijoje, kai žmogaus raumenys yra nuolat įsitempę, dreba, juos traukia mėšlungis, jis gyventi vienas nebegali, mat asmeniui pačiam atlikti kasdienių užduočių tampa praktiškai neįmanoma.
pexels.com
O štai slaugytoja užtikrins, kad žmogus išgers vaistus, pasirūpins jo higiena, maistu, atsiradusiomis žaizdomis ir, žinoma, saugumu. Paskutinis aspektas itin svarbus, mat ligai progresuojant žmogui gali tapti sunku netgi ryti maistą, o profesionalios slaugytojos pasirūpina, kad jis neužsprings ar kur nors eidamas vienas nenukris.
Rūpinimasis Parkinsono liga sergančiais žmonėmis nėra lengva užduotis, tad slaugytojos turi būti pasiruošusius įvairiausiems iššūkiams. Juos įveikti bus lengviau turint pakankamai kompetencijų, kurias suteikia sertifikuoti kursai. Juos galima įsigyti štai čia: https://sidabra.lt/.
