Ūkininkai žino, kad vilkai gali kelti pavojų pievose besiganantiems gyvuliams. Dalis ūkininkų yra patyrę nuostolių. Ypač tai aktualu vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kai pilkieji ima mokyti savo jauniklius medžioti. Eilę metų įtampa tvyro tarp ūkininkų, gamtosaugininkų ir medžiotojų. Vieni reikalauja didinti vilkų medžioklės limitus ir juos naikinti, kiti stoja plėšrūnų pusėn.

Tarp ūkininkų ir vilkus saugančiųjų sprendimų ir sutarimo kartu ieško Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos. Abi pusės sutinka, kad išnaikinti plėšrūnus – ne išeitis, o ūkininkai, saugodami savo gyvulius, turi imtis maksimalių apsaugos priemonių. Patirtos žalos kompensavimas – dar viena galimybė ieškant kompromiso.

Vilkai – gudrūs, todėl saugotis būtina

Daugelyje ūkių, kur įsisuka vilkai, apsaugos priemonių arba nėra, arba jos minimalios. Elektrinis piemuo gyvuliams neleidžia pabėgti, bet ne itin saugo nuo plėšrūnų. Tokią apsaugą turintis avis laikantis Anykščių rajono ūkininkas Žilvinas Augustinavičius sako, kad elektrinis piemuo yra daug geriau negu nieko, tačiau pripažįsta, kad visiškai nuo vilkų neapsaugo. Jis teigia – tik atsitiktinumas, kad jo ūkyje vilkų išpuolių nėra jau kelerius metus.

Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas Ramūnas Alminas pritaria, kad nuo vilko apsaugoti gyvulius yra labai sunku.

„Jie labai gudrūs. Jie kasa, peršoka netinkamai įrengtas tvoras. Žinoma, apsaugos priemonės ar specialiai apmokyti šunys – reikalingi. Kai buvo šernų maras, vilkai turėjo ką ėsti, kaip bus dabar – neaišku. Vilkų populiacija didoka, šernai beveik nebeserga ir sugeba apsiginti nuo vilkų. Tad gali būti, kad nelikus šio raciono, vilkai patrauks link ganomų gyvulių“, – teigia R. Alminas.

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas ir aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis taip pat sako, kad vien elektros tvora – ne išeitis, tačiau saugoti savo galvijus – būtina. Kompensacijos už patirtą žalą, jų manymu, turėtų būti skiriamos tiems ūkininkams, kurie turi pakankamai apsaugos priemonių.

Žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas, aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis ir Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas P. Adeikis.

Apsaugos priemonės turi būti efektyvios

Vilkų padarytą žalą ūkininkams kompensuoja valstybė, tačiau ieškoma būdų, kaip paskatinti ūkininkus įsirengti efektyvias apsaugas. Tuomet vilkų keliamas pavojus būtų menkesnis.

„Reikalingas aiškumas, taisyklėse turi būti numatytos konkrečios ūkinių gyvūnų apsaugos priemonės. Vilkai privalo likti mūsų miškuose. O jei yra alternatyvių priemonių išsaugoti vilkus ir apsaugoti galvijus – tai jos turi būti panaudotos. Norime, kad ūkininkai naudotų efektyvias priemones ir saugotų savo turtą, o vilkų medžiojimui be limito nepritariame. Limitas turi būti nustatomas atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijomis“, – teigia žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas.

Medžiotojų būrelio „Balandinė“ vadovas R. Alminas siūlo vilkų sumedžiojimo limitus padidinti dar bent jau iki 200 vilkų.

„Teisingas limitų medžioklei nustatymas yra labai svarbus, nes kitaip išsikreipia populiacijos vystymasis. Šiuo metu tendencijos rodo, kad vilkų daugėja. Mes stebime vilkus. Pats medžioju jau apie aštuonerius metus ir dar prieš 5 metus vilkų nesutikdavau. Dabar sėdėdamas medžiotojo bokštelyje stebiu pasirodančius vilkus, to anksčiau nebūdavo. Matosi – jų gerokai padaugėjo.  Manau, kad nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas per metus - mažokas. Neabejoju, kad šiemet ūkininkams bus pridaryta daugiau žalos, nes vilkų gyvenamasis arealas mažėja, o jų daugėja. Galbūt reiktų skirti dėmesio vilkų natūralių buveinių išsaugojimui“, – sako medžiotojų būrelio vadovas.

Anot kinologo ir medžiotojo, Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininko Petro Adeikio, vilkai yra ekosistemos dalis ir turi gyventi, o tai, kiek jų kasmet galima sumedžioti, turi pasakyti ne medžiotojai, bet mokslininkai. Jis sako, kad ne visais atvejais kalti vien vilkai. Gyvulius sudrasko ir palaidi šunys.

Siūlo keisti vilkų medžiojimo tvarką

Vilkų sumedžiojimo limitai, kuriuos nustato Aplinkos ministerija, kasmet auga ir kelia daug diskusijų. Tačiau ir vilkų užtarėjai, ir jiems oponuojantieji dažnai linksta į kraštutinumus. „Reikia ugdyti suvokimą, kad medžioklė nėra šiaip sau šaudymas, o gamtosauginė veikla. Aiškėja, kad medžiotojų klubai kartais net nepateikia privalomos vilkų apskaitos duomenų. Tad tikrasis vilkų skaičius iki galo neaiškus“, – sako aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis.

Kinologas ir medžiotojas P. Adeikis siūlo keisti sumedžiojamų vilkų limito tvarką. Anot jo, medžioti reiktų ne pagal nustatytus limitus, bet probleminėse vietose.

„Tai yra, daugiau medžioti jų ten, kur jie daro žalą. Vilkai elgiasi taip, kaip jie elgiasi – čia mums tai netinka“, – tuo,  kad būtina nustatyti vilkų medžiojimo kvotas pagal rajonus, kuriuose jie kelia daugiausia rūpesčių, neabejoja P. Adeikis.

Šiam siūlymui medžiotojas R. Alminas nepritaria, nes vilkai, anot jo, yra gudrūs gyvūnai, turintys savo arealą, tačiau pajutę pavojų, jie gali nukeliauti gana toli ir greitai keisti buveines.

Akivaizdu, kad pokyčiai, atlyginant vilkų padarytą žalą ūkininkams, būtini. Žadama rasti optimaliausius sprendimus.

Apsaugai nuo vilkų ūkininkai gali gauti paramą

Šiuo metu vilkų jaunikliai yra pusmetinukai, tad jų mokymai medžioti prasideda, o visa jėga smogs rudenį. Nors elektrinės tvoros negarantuoja, kad vilkas nepateks į ganyklas, tačiau visi sutinka, kad tai kur kas geriau nei nieko.

Ūkininkai nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d. bus kviečiami teikti paraiškas paramai įsigyti apsaugos priemonėms nuo vilkų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“  paraiškas pateikę ir numatytus reikalavimus atitikę ūkininkai galės gauti 100 proc. kompensaciją elektriniams aptvarams įsigyti. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur be PVM.

Šiam paraiškų etapui planuojama skirti 1,66 mln. Eur. Praėjusiais metais šiai priemonei buvo skirta 1 mln. Eur, o paraiškose prašoma suma siekė beveik 900 tūkst.  Eur. 

Vilkų padaryta žala auga kasmet: iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų, 2019 m. vilkai pridarė žalos jau už beveik 150 tūkst. eurų, o pernai – už beveik 170 tūkst. eurų. Šiemet ši žala jau siekia 32 479,27 Eur.

Medžioti vilkus leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.

Taip pat skaitykite: