Greitesnės, efektyvesnės ir patogesnės sąlygos sąjungininkų dislokavimui, Lietuvos karių tarnybos sąlygų gerinimas, tinkamas įsigyjamos karinės technikos aptarnavimas ir priežiūra, šaudmenų atsargų kaupimas, infrastruktūros plėtra – tai pagrindiniai Krašto apsaugos ministerijos uždaviniai, kuriais siekiama sustiprinti Lietuvos saugumą ir gynybinį potencialą. 

„Per pastaruosius trejus metus įvyko svarbių pokyčių – pasikeitė vertinimas, kas yra ir kokia turėtų būti karinė infrastruktūra. Suvokėme, kad tai – ne tik kareivinės, bet ir svarus bendro Lietuvos saugumo architektūros dėmuo, susijęs ne tik su mūsų apsigynimo nuo galimos grėsmės potencialu, bet ir mūsų lūkesčiu būti apgintiems sąjungininkų. Norime daugiau sąjungininkų Lietuvoje? Tikimės, kad Lietuvos kariuomenės galia didės? Tuomet turime sukurti tinkamas sąlygas kariams gyventi, treniruotis, remontuoti techniką, kaupti atsargas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Siekiant pagreitinti infrastruktūros plėtros darbus, per pastaruosius trejus metus priimti reikiami įstatymai, pvz. specialusis įstatymas Rūdninkų poligonui atkurti bei kiti teisės aktai, kurie suformavo tinkamą teisinę bazę, leidžiančią sparčiai vystyti sąjungininkams ir Lietuvos kariams skirtos karinės infrastruktūros plėtrą.

Per 3 metus – šuolis vystant esminę karinę infrastruktūrą Lietuvoje

Per trejus pastaruosius metus užbaigti 28 infrastruktūros projektai, sukurtos iš esmės geresnės Lietuvos ir sąjungininkų karių tarnybos, apgyvendinimo, naujos ginkluotės aptarnavimo ir sandėliavimo sąlygos, padidintas karių treniravimosi efektyvumas.

Tarp svarbiausių jau įgyvendintų projektų – pastatyti nauji amunicijos sandėliai, karinės technikos bei aptarnavimo dirbtuvės, sutvarkyta geležinkelio atšaka bei naujai nutiesti vidaus bei išorės keliai poligonuose, rekonstruotos kareivinės, simuliacinių sistemų pastatai, įrengtos nuolatinės modulinės lauko stovyklos „Jonas“, „Vytenis“ ir „Herkus“. Čia, prireikus, Lietuva galės priimti 2,5 tūkst. sąjungininkų karių. Lietuvos karių tarnybos sąlygoms gerinti  baigiami pastatyti 2 nauji kariniai miesteliai Vilniaus ir Šilalės rajonuose, trečiasis miestelis Šiauliuose bus baigtas 2024 m pradžioje. Trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų. Šios naujų karinių miestelių statybos paklojo pamatą viešojo ir privataus sektorių partnerystei.

Per trejus metus įgyvendinti projektai tapo esminės naujos Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkams skirtos infrastruktūros kūrimo pagrindu. Tačiau bene didžiausias infrastruktūros vystymo svoris tenka per šiuos metus inicijuotiems projektams, kurių įgyvendinimas numatytas 2025-2027 metais.

Tarp svarbiausių jau pradėtų projektuoti ir vystomų karinės infrastruktūros projektų – Rūdninkų poligono infrastruktūros sukūrimas, didelės apimties projektai Pabradėje ir Šiauliuose, skirti NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgoms (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF) priimti. Rukloje projektuojama „Aukštutinės Neries terasa“ – Lietuvos ir sąjungininkų kariams skirta administracinių, gyvenamųjų, mokymo ir logistinio aprūpinimo infrastruktūra, šalia – jau įpusėjusi Vokietijos vadovaujamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei skirtos nuolatinės logistinės paramos bazės statyba. Užbaigus šiuos projektus, Gen. S. Žukausko poligonas Pabradėje taps vienu moderniausiu Baltijos šalyse. Taip pat, tarp jau pradėtų darbų – ir Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takų rekonstrukcijos galimybių studija (infrastruktūrą planuojama pritaikyti F-35 naikintuvų naudojimui), angarų naikintuvams statybos, amunicijos sandėlių plėtra (šiuo metu projektuojami arba statomi 60 penktos tiekimo klasės sandėlių įvairiose Lietuvos vietose), geležinkelio rampos kapitalinis remontas, inžinerinių tinklų rekonstrukcijos ir kita. Šiuos didelės apimties projektus planuojama užbaigti 2025-2027 metais.

Jau pradėti vystyti karinės infrastruktūros kūrimo darbai per ateinančius kelerius metus leis sukurti tinkamas sąlygas sąjungininkams priimti ir treniruotis, aptarnauti Lietuvos kariuomenės įsigyjamą ir sąjungininkų naudojamą karinę techniką, kaupiamų šaudmenų atsargų saugojimą. Sukurti visavertę karinę infrastruktūrą yra Lietuvos – priimančiosios šalies įsipareigojimas. Be to, tokia infrastuktūra didina Lietuvos kariuomenės kovinę galią, prisideda  užtikinant šalies saugumą.  

Karinės infrastruktūros plėtra keleriopai naudinga Lietuvai – ne tik didina Lietuvos saugumą, įtakoja sąjungininkų karių, dislokuotų šalyje skaičių, bet yra ir ekonomiškai naudinga – daugiau kaip 62 proc. krašto apsaugos sistemai skiriamo finansavimo lieka Lietuvos ekonomikoje, įskaitant ir lėšų sugrįžimą į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių pavidalu. O viešosios partnerystės pagrindu vykdomi trijų karinių miestelių statybos projektai suteikia naujų bendradarbiavimo galimybių Lietuvos kariuomenei ir privačiam sektoriui.    

13 proc. gynybos biudžeto – ateinančių metų infrastruktūros projektams

Per trejus metus asignavimai infrastruktūros plėtrai išaugo beveik 20 kartų. Iš viso, 2021-2023 m. investicijos į infrastruktūros plėtrą siekia beveik 440 mln. eurų, įskaitant pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą skiriamas lėšas. Priimančiosios šalies projektams, kaip svarbiausiai karinės infrastruktūros vystymo sričiai, skirta didžiausia infrastruktūros projektų lėšų suma – t.y. 238 mln. eurų.  Kita dalis skirta poligonų plėtrai, technikos ir ginkluotės aptarnavimo, laikymo bei amunicijos saugojimo infrastruktūrai. Šiai sričiai skirta apie 110 mln. eurų. Karių tarnybos ir mokymo sąlygų gerinimo projektai sudarė dar apie 92 mln. Eur infrastruktūrai skirtų lėšų sumos.

 

2024 metais karinei infrastruktūrai – t.y. tęsiamai poligonų plėtrai, mokymo infrastruktūrai, amunicijos sandėlių ir kt. projektų vystymui bus skirta 13 proc. viso gynybos biudžeto lėšų, t.y. 276 mln. eurų (2024 m. gynybos biudžetas sieks 2 mlrd. ir 60 mln. eurų, įskaitant ir 134,8 mln. eurų Solidarumo įnašo lėšų). Priimančiosios šalies infrastruktūros poreikiai, susiję su NATO brigados dislokavimu Lietuvoje, bus finansuojami Laikinojo solidarumo įnašo lėšomis, į šią sumą neįskaičiuojami ir bus skiriami papildomai.

Nuotr. KAM / j. Eil. K. Kavolėlis

KAM info.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: