Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas informuoja, kad kvapų kontrolė atliekama pagal Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles ir tik tais atvejais, kai gaunamas prašymas ar skundas dėl skleidžiamų kvapų, vykdant ūkinę komercinę veiklą, kurioje naudojami tik stacionarūs taršos kvapais šaltiniai.
Prašymo rengimas
Prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys; ūkinės komercinės veiklos (kurioje naudojami stacionarūs taršos šaltiniai skleidžiantys kvapą į gyvenamąją aplinką) vykdytojo pavadinimas, veiklos vykdymo adresas; kvapo pobūdis ir laikas, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias ir laikas, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.
Kvapų kontrolė ilgai trunkantis procesas
Kvapų kontrolei atlikti sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri atlieka galimo kvapo patikrinimą vietoje. Jei komisijos nariai pajaučia kvapą gyvenamojoje aplinkoje ir jį susieja su skundžiama veikla pradedami vykdyti kiti kvapo vertinimo etapai. Atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas, identifikuojamos ir nustatomos cheminės medžiagos (teršalai), kurios skleidžia kvapą, organizuojamas oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimas.
Kur vykdoma kvapų kontrolė?
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 121:2010 1 punktu Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui bei jų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m. atstumu nuo gyvenamojo namo ar nurodytų visuomeninės paskirties pastatų aplinkos orui.
Prašymai dėl kvapo gali būti nenagrinėjami jei: nėra priskirti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijai; kvapas pastoviai nejaučiamas arba skundžiamasi po įvykusio fakto (nepastovus kvapas); nesuteikiama skundo nagrinėjimui pilna informacija arba ūkinės veiklos vykdytojas yra atlikęs kvapo koncentracijos modeliavimą bei gauti rezultatai neviršijo leistinų kvapo vienetų gyvenamojoje aplinkoje.
Specialistai primena, kad kiekvienas žmogus skirtingai jaučia kvapus, o esant šiltiems orams padaugėja gyventojų skundų dėl pasireiškiančių nemalonių kvapų. Kvapų susidarymo šaltiniai gali būti žemės ūkis (gyvulininkystė, paukštininkystė, žvėrelių fermos); komunalinių atliekų surinkimo ir perdirbimo įrenginiai (nuotekų valyklos, sąvartynai, buitiniai konteineriai, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas); maisto pramonė ir prekyba (atliekų tvarkymas ar netinkamas vėdinimo sistemos įrengimas). Lietuvoje leidžiama kvapo ribinė vertė – 8 OUE/m³.
Asociatyvi pixabay.com nuotr.
