Konferenciją „Litas: šimtmečio kelias“ organizuoja Lietuvos banko Pinigų muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Ši konferencija yra vienas iš Lietuvos banko šimtmečio minėjimo renginių.

„Lygiai prieš šimtą metų, 1922 m., įrašytos net kelios bankininkystės ir pinigų istorijai svarbios datos – įsteigtas Lietuvos bankas, kuris būtent pirmąją savo darbo dieną pradėjo auksinus keisti į litus. Šis faktas rodė, kad pradėjo funkcionuoti nacionalinė pinigų sistema. Ilgainiui litas tapo viena stabiliausių to meto pasaulio valiutų ir savotišku valstybės pasiekimų simboliu bei pasididžiavimu. Žmonių tikėjimas savo laisve ir vienybe XX a. pabaigoje lėmė lito sugrįžimą. Du kartus atlikęs ypač reikšmingą vaidmenį – tapęs vienu iš tautos identiteto ir nepriklausomybės simbolių, litas savyje talpino lietuvišką simboliką, atspindėjo šalies istoriją, priminė apie svarbiausias lietuvybės puoselėjimo asmenybes. Džiaugiamės, kad šiandien Kaune į vieną bendraminčių būrį sutelkėme daug bankininkystės ir pinigų istorija besidominčių žmonių“, – sako Lietuvos valdybos narys Simonas Krėpšta.

Konferencijos dalyviai išgirs vienuolika pranešimų, kuriuos parengė dvylika pranešėjų.

Sveikinimo kalbą renginyje sakys Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.

Pirmoje konferencijos dalyje pranešėjai pasakos apie tikrus ir tariamus faktus apie piniginio vieneto lito pavadinimo kilmę, kokius pėdsakus, planuojant steigti emisijos banką, paliko britai, kaip klostėse pirmųjų litų spausdinimas Prahoje ir kokių pasekmių turėjo netiksliai išversta su spaustuve pasirašyta sutartis. Bus plačiau analizuojama pirmosios litų banknotų laidos, pažymėtos lapkričio 16 d. data, semantika, ministro pirmininko Juozo Tūbelio vaidmuo palaikant lito stabilumą, susirinkusieji sužinos, kokią įtaką pinigų istorijai turėjo architektas Vladimiras Dubeneckis, kaip tarpukario Lietuvoje karikatūrose buvo atspindėtas Lietuvos bankas, su juo susijusios asmenybės ir litas, taip pat bus perskaitytas pranešimas apie litų klastojimą ir netikrų pinigų platinimą tarpukariu.

Antroje dienos pusėje konferencijos dalyviai išgirs pranešimus apie lito gyvavimą atkūrus nepriklausomybę: apie savos pinigų sistemos svarbą siekiant įtvirtinti valstybingumą, Lietuvos kolekcines monetas, jų dizainą ir kūrimą, lito skaitmeninės infrastruktūros kelią.

„Rengdami šią konferenciją bendradarbiavome su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Susitelkimas ir bendras tikslas lėmė, kad konferencijoje turime daug įdomaus turinio pranešimų apie įvairius lito istorijos aspektus, paaiškėjusius naujus faktus ir Lietuvos pinigų sistemai ir buvusiai nacionalinei valiutai – litui – kilusius iššūkius. Todėl šiandien galime nauju žvilgsniu liudyti Lietuvos bankininkystės ir lito istoriją“, – sako Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovė Asta Ravaitytė-Kučinskienė.

Konferenciją užbaigs ekskursija po unikalius, Lietuvos centrinės bankininkystės simboliu tapusius Lietuvos banko rūmus Kaune ir Pinigų muziejaus ekspoziciją Kaune.

Konferencijos „Litas: šimtmečio kelias“ pranešimai bus įrašomi ir vėliau skelbiami Lietuvos banko Pinigų muziejaus interneto svetainėje ir YouTube kanale.